Kaip gera, ramu, tarytum sviesos banga krutineje. Tik dziaugsmas, dziaugsmas po ilgo laiko. Atrodo, kad skrendu, Sventoji dvasia gyvena, manyje, taip gera pazinti dar karta ir dar karta, kiekviena karta is naujo Viespaties meile. Viskas ko zmogus nori, troksta yra berprasmiska. Juk Dievas yra meile - myleti kiekviena, ir ta, kuris tave keikia, ta kuris taves nekencia, kuris tau linki blogo - tai yra palaima. Myleti visus, neziurint zmogaus taip kaip Jezus mus mylejo. Pasvesti jam savo gyvenima, ne vien zodziais, bet ir darbais, gyvenimu.
Ko mes siekiam? Kodel gyvenam taip kaip gyvenam? Ar paklausiam saves kodel? Kodel as gyvenu taip, o ne kitaip, kaip noreciau, bet nedrystu. Islaisvinkime save, savo tikrajy pasaukima, kiekvienam pagal Dievo valia, perlipkime steriotipus ir tapkime tuo kuo norime tapti, tik bijome. Atsisakyti savo Ego - tai sekme, tik taip galime tapti laimingesni. Gyvendami ne del saves, o del kitu…
Dievas yra meile :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą