Vėl noriu rašyti. Paskutinėm dienom vis mastau apie mano Viešpaties žodžius, kad norint sekti Jį reikia išsižadėti pačio savęs, imti savo kryžių ir nešti jį…kartu su juo, Jis visada šalia. Aš tai jaučiu, užsimerkiu ir jaučiu kaip vėjas liečia mano širdį, - mano šidis Jo galybėje… Aš laukiu tos dienos kada galėsiu drasiai užmigti nebijoti pažvelgti Jam į akis. Ir galų gale nenoriu būti tuo žmogumi, kuris viena kalba kita daro. Paprasta, bet taip sunku, bet su Juo as viską galiu! Taigi ir veržiuosi į tobulumą, vis primindamas sau mano ir žmogaus netobulumą, klaidas, kas dieną, mastydamas apie tai kas pas Jį. Aišku, ne visada…bet augu, dvasinis brandumas kaip draugystė su Viešpačiu tvirtėja tik su juo praleidžiant laiko, tai vis draugauju, bendrauju. Kartais apima neviltis, juk tai taip sunku, atrodo nepakelsiu kartais, bet tada Jis, švelniai prieina ir paima mane už rankos, kaip man gera, kad esu ne vienas :).
Jis man ir sielvartą padeda išgyventi. Sielvartą dėl savęs, žmonių su kuriais bendrauju. Jie nenori klausytis, new age visiskai juos užvaldęs, gaila matyti kaip jie eina y pražutį, galvodami, jog eina teisingu keliu ir vykdo teisumą…bet paika ir isdidi sirdis neleidzia žmogui išgirsti tiesos, o humanizmas įgalina žmogų patikėti, kad tikrai kiekvienas turi savo nuomonę, o pats žmogus net nesuvokia, kad jaučiasi kaip dievas - dievų epocha, taip pavadinčiau XX ir XXI…amžių…o tiesa tik viena yra, Sv.Rastas aiškiai nurodo, kad niekas nenueis pas Tėvą kitaip kaip tik Viešpatį Jėzų Kristų (JONO 14,6) ir argi daug reikia…tik tiketi…tikėti tai kas Jis yra ir ka del taves padare. Tai tiek nedaug, o kartu ir viskas…taigi, atsibusk brangus drauge ir, jei tau sunku, ieškai gyvenimo prasmės, nori pažintį Viešpatį Jezų Kristų, Jo malonę, tapti Jo mokiniu aš nuolankus Kristaus tarnas pasiryžęs tau padėti. Parašyk man į el.pašta ar komentaruose ir mes galėsim pasisnekėti, padiskutuoti ir svarbiausia..pažinti Jo malonę…
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą