Taigi, turiu pasakyti sau dziugia zinia, kad esu laimingas. Gal tik tik nepastovi busena, bet kol esu arti Dievo, tol laime lanko mane ir sirdy. Sutinku daug nuostabiu zmoniu, net keista, kad ju tiek daug siam pasauly, kiek ilgai uzsidares savo kiaute buvau, o dabar kaip vezlys islindau ir pamaciau kaip gera gali buti gyventi, kaip gera buti krikscioniu, dalintis, slovinti, giedoti, surasti tokiu paciu kaip tu ir buti kartu su jais - tai didele palaima. Ir atrodo, issipildys pagaliau mano svajone dirbti su jaunimu, vesti jaunima prie Dievo, sviesti ir evangelizuoti. Siandien supratau, kad musu planai Dievui juokingi atrodo, jis pats viska sutvarko kaip turi buti ir uz viska Jam esu dekingas ir myliu jy labai, nors kartais man sunku buna suprasti Jo valia ir meile.
Dabar, kai esu vienas Dievas mane naudoja vis labiau ir labiau, tobuleju kaip yrankis ir krikscionis - pagaliau. Nors nesakau, kad viskas dingo del jos…sirdyje viskas yra, tai niekada nesibaigia…
Taigi, esu laimingas, mylintis ir mylimas, aciu Tau Viespatie :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą