Užsimesk gobtuvą, juodą ir tamsų.
Apgaubk savo širdį, akis bei mintis, ar to nori?
Nematyti, nepažinti, juk Viešpaties vardas per amžius
skamba, o skamba susikibę du špokai.
Kas gali pereiti per pasaulį ir pasakyti,
O Dieve, aš teisus! Sūnus palaidunas, mes esam kiekvienas
Atleiski man Tėve už mano ir mūsų…
Juk vienas takelis toks siauras yra.
Ir džiaugsiuos, šypsosiuos aš vasaros tylai
žvaigždėms, toms, kurios man svajonę atneš.
Ir laiminsiu, melsiu kas vakarą tylų aš laimės lengvos, ilgesinsos, džiugios,
vien tik Jo žodis Jo, neapraeina nė kart,
išgirsti tik susmigęs kaip bedugnė rugiuos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą