Mano mintys kaip skrendantys vasaros paukščiai,
Taip laisvai skrajoja padangių mėlyne žydra.
Negaliu aš tylėti, norisi šaukti,
Kas supras jei nebyli sirdis.
Nerasysiu as nieko. Nei liūdesio, džiaugsmo, kančios ar aistros
Tiktai keletą posmų sudėsių brangiausių, taip ilgu, bet jinai nesustos…
Pasiilgau spalvotų sapnų…kurie kaip bijūnai kvepia saldžiai
Raudonuoja aguonų žiedai akyse tavųjų minčių…
2010 m. vasario 16 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą