Aš einu. Vėl susimastau po ilgo laiko, tiksliau po to kas mane atskyrė nuo Jo. Ne nuo Jo, bet nuo Šventosios dvasios. Bandau atgauti sielos ramybę. Atgaila. Malda. Tai padeda. Vėl augu - gera. Augti lb. gera. Supratau, kad nuo galiu pritaikyti Napoleono mintį ir dvasiniam gyvenime - nuo aukščiausio iki žemiausio vos vienas žingsnis. Ar tai yra tas siauras kelias? Toks siauras, kad vos žingsnis ir praraja….? Viskas neturi reikšmės šitam pasaulyje, jei ne Jo Evangelija, tik tam čia gyvename. Gyvenimo prasmė - reikia bijoti ne mirti, o stoti prieš Jo veidą.
Mano siela mirtinai nuliūdus. Taip Viešpatie, aš supratau Tavo žodžius savo širdim. Turiu ramybę, bet liūdesys nepalieka. Džiaugsmas taip pat. Nebegaliu pakelti šito sugedimo, bet kur pasislėpsi? Juk Tu per Paulių pasakei, jog niekur nepasislėpsi nuo pasaulio, bet būti jame, bet ne su juo…kaip sunku. Ir viskas del to, kad jie tave suskaldė. Man liūdna del susiskaldymo. Kiek mažai ištikrūjų Tave pažysta, o Viešpatie. Ar kūniškumas suteikia tavo pažinimą?…jie galvoja nesusimastydami, kad taip. Ar atgimęs žmogus nuodėmingas…? Aš nenoriu ieškoti pas kitą krislo, bet ieškau. Atleisk.
Efeziečius Tu, Viešpatie įspėjai del pirmosios meilės. O jie neklauso. Ar tai komforto būsena? Kodel komforto būsena, ta pati primytiviausia žmogaus pasitenkinimo išraiška leidžia pamiršti Tave, viskas juk Tavo… Ar galima šiais laikais būti Pauliumi, Petru ar Jonu? Nekalbu apie apreiškimus, bet tiesiog, Evangelijos darbui… O jie vis svarsto, kodėl…ogi viskas paprasta, tik nedrasu taip teigti savo širdyje - dėl netikėjimo. Šita supratau. Juk jei Tu, Viešpatie, ateitum visa savo didybe prieš juos, jie begtų kiek įkabindami Evangelijos labui. Suteik man jėgų Viešpatie Tave mylėti kaip Tu mane myli, matyti pasaulį ir viską aplink Tavo akimis, tapti mažiausiu, o išaukštinti vien Tave, visa kuom. Amen.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą