Didžiausia evangelizacija ne bažnyčioj ir tarnystė jos struktūroje, bet už jos ribų, pradedant nuo mažiausių gyvenimo smulkmenų...
Jėzus Kristus mus myli :)
2010 m. vasario 26 d., penktadienis
2010 m. vasario 24 d., trečiadienis
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Šiandien...
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-23-adin-steinsaltz-vakaru-kultura-virsta-pagoniska/40904
2010 m. vasario 22 d., pirmadienis
Su kokia rūstybe Jėzus kalba apie tuos,kurie naudojasi religinėmis priemonėmis,kad įgytų dvasinę valdžią,bet pamiršta meilės įstatymą,negyvena atjauta,teisingumu ir tikėjimu.Veidmainis žmogus,kuris rūpinasi kitais,atlieka gailestingumo darbus,darbuojasi humanitarinėse organizacijose,dirba su neįgaliais žmonėmis tik tam,kad būtų pagirtas ir pagerbtas arba sustiprintų teisuolio įvaizdį.Užuot nuoširdžiai atsidavęs kitiems,jis ieško užpildyt savyje meilės trūkumą,siekia valdyti kitus ir būti pripažintas...
Jean Vanier,Arkos bendruomenės įkūrėjas
Paimiau sita citata is Olgerdo blogo (http://praktiskai.blogspot.com), tiesiog negalejau nepaimti, kokia tobula mintis, taip paliete mane, atleiskit uz plagijavima :)
Jean Vanier,Arkos bendruomenės įkūrėjas
Paimiau sita citata is Olgerdo blogo (http://praktiskai.blogspot.com), tiesiog negalejau nepaimti, kokia tobula mintis, taip paliete mane, atleiskit uz plagijavima :)
2010 m. vasario 19 d., penktadienis
Dievo vaikų sunaikinimas ( I dalis )
Apie Dievo vaikų sunaikinimą daug kalbėta, bet ar daug žmonių nujaučia kas ir kodėl vyksta aplink jį supančiame pasaulyje. Aš iškart atsiprašau tų, kurie skeptikai, kritikai ar tikisi kažko "moksliško". Galiu tepateikti versiją, kuria kai kurie tikintieji tiki, be to galima stebėti pasaulio politikos, globalizacijos, ekonomikos ir kt. ženklus. Konkrečiai norėčiau pakalbeti apie masonus - freemasons, apie jų veiklą, įtaką, tikslus, organizacijos struktūrą, įstatymus, įtaką ir kt.su jais susijusius dalykus. Pasakau tai iš ankto, nes galbūt jūs viską žinote jau ir jums bus neįdomu, bet gal ir atrasite kažką naujo :).
Taigi, apie laisvuosius masonus arba kitaip angl. freemasons sklando daug legendų, tikrų bei netikrų pasakojimų, žodžiu, tai vos ne mitinė brolija, nors ir realiai egzistuojanti. Tai pasaulinė organizacija, veikianti brolijos principu, o įsikūrimo kilmė aiškinama įvairiai - nuo Senojo Testamento laikų, kai karalius Saliamonas statė šventyklą iki XVII a. Bet pati organizacija, kaip oficialiai sukūrus Didžiają Londono Ložę įkurta 1717 m. birželio 24 d. Vėliau masonų ložės išplito į kitas šalis, pirmiausia, Airija, vėliau Šiaurės Amerikos žemyne ir tt. JAV didžiuoju meistru pagal pirminę idėją turėjo tapti Džordžas Vašingtonas, bet ši mintis ilgai negyvavo. Apibendrintai tariant, nuo "paprastų" mūrininkų sambūrio besaugančio "paslaptį" masonai išaugo ir tapo turtingų aristokratų - džentelmenų klubas, vėliau, kaip jau minėta susijungęs į vieną didžiają Anglijos ložę. Toliau masonais buvo įvairūs šviežiai pramonės revoliucijos iškepti turtingi pramoninkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, karaliai, valstybių vadovai ar tiesiog paprasti naivūs žmonės - na ne visai paprasti.
Toliau kalbant apie masonus verta paminėti jų veiklą, kuri neįžvalgiam žiūrovui gali pasirodyti tokia, kokią pateikia oficialūs masonų dokumentai bei vykdomi išoriniai veiklos faktai. Tai humanitarinė pagalba, labdara, švietimas, įvairus mecenavimas ir kt. Žodžiu daug ir geros veiklos. Bet jei pažvelgsime giliau, kas slepiasi už priedangos galime pamatyti ir kitų dalykų. Kiekviena virtuvė ir kiekvienas teatro užkulisis turi savų paslapčių ir čia jokia ne samokslo teorija, o gryniausias faktas.
Kalbant apie masonus toliau as paminėsiu tokias žinomas pavardes kaip V.A.Mocartas, garsusis saksafono virtuozas Liuisas Amstrongas, Gustafas Eifelis (Eifelio boksto statytojas), Džeraldas Fordas (Ford automobilių gamintojas), Ferencas Listas, Aleksandras Puškinas, Teodoras Ruzveltas (Jav prezidentas), Oskaras Vaildas, frydrichas Šileris ir dar daugelis kitų, iš kurių čia paminėta tik saujelė. Iš tiesų, žinomi faktai šokiruoja tikraja to žodžio prasme - genijų genijai, kitko nepasakaysi bei didžiausi pasaulio protai ir lyderiai. Iš lietuvių masonų galėčiau paminėti Mykolą Riomerį, V.Krėvę, Mykolą Oginskį, Ravilas, Lauryną Stuoką Gucevičių, Joną Vileišį, ir dar daug kitų gerai žinomų, autoritetingų praeities asmenų gyvenusiu Ldk ir Lietuvoje.
Gerai, jūs dabar pasakysite man - žmogau, juk tai nuostabu, jei ne šie žmonės mes vis dar stovėtume vietoje, mūsų kultūrinė, dvasinė, materialinė raida būtų dar viduramžių lygyje, o gal net akmenukais kurtume laužą, kaip neandertaliečiai. Ir žinote ka? Jūs būtumėte teisūs. Va čia ir liūdniausia, kad po šitų jūsų žodžių mažai ką galėčiau daugiau bepridurti ir pasakyti. Bet pažvelkime truputi į viską iš kitos pusės ir giliau.
Kaip matome dabar pasaulyje vyksta sparti globalizacija, viskas tiesiog vienijasi nežmonišku greičiu, kas šiandien nauja Tokijuj, rytoj jau sena JAV, humanistinė filosofija vis tvirčiau įsitvirtina žmonių pasamonėje, New age (naujojo amžiaus religija) filosofija taip pat įgauna pagreitį tarsi sunkusis traukinys, prieš kurį apsnūdęs vakarų žmogus kaip musė, kuri yra traiškoma jam net nejaučiant skausmo, nebent pasitenkinimą. Laisvė, lygybė, brolybė (šios Prancuzijos revoliucijos idėjos) yra, jei ne zenite, tai pusiaukelėje tikrai, nes būtent nuo šios revoliucijos prasidėjo taip gajus humanizmas, siekiantis kovoti dėl laisvės. Ž.Ruso, Monteskjė ir kiti buvo tik dalelė to, toliau viską padarė patys žmonės. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais kiekvienas tvirtai turi "savo nuomonę', ir tik neprotingas žmogus, nebijantis mirties gali prieštarauti kitam asmeniui, nes atkreipkite dėmesį, kad tiesa tapo nebepakenčiama, nes...papraščiausiai jos neliko. Viskas yra tiesa. Viskas, kas netrukdo man, padedam man gyventi, atneša man pinigus, "sėkmę", prabangą, pasitenkinimą ar kitus trumpalaikius dalykus. Taigi, pasaulis tapo tikrai įdomus. Ir aš pilnai tikiu, kad jums jau kilo ne kartą gyvenime idėja kodėl taip staiga ėmė vystytis pasaulis po Marselietės dainų... Iškovota laisvė, lygybė, brolybė. Bet ar tikrai? Kažkaip neužuodžiu salsvo laisvės pasitenkinimo kvapo žmonių akyse, nematau tuo labiau lygybės, o kas ta brolybė? Na tikriausiai kazkoks ateivių ervėlaivis, bent taip galima pagalvoti. Taigi, supranta ir jaunas, ir senas, kad visos tos idėjos tebuvo mitas ir yra mitas, skirtas valdomam žmogui, patikliam žmogui, kuriuo galima lengvai, be vargo manipuliuoti, pasitelkiant įvairias priemones, mokslo šakas, filosofijos doktrinas, medios (žianiasklaidos ir pan) priemones ir tt. Bet kažkam patogu buvo sukurti tokias idėjas, kurios griautų pasaulį, ištisas karalystes, sukeltų revoliucijos bangas, visuotines protesto akcijas. Na tikriausiai nei man tai nėra patogu, nei jums, nei jūsų kaimynui.
Todėl aš nebijau drasiai pasakyti ir tvirtinti tai ką supratau ir ką man Viešpats leido suprasti, ir ne tik man, o dar daugeliui žmonių. Nebijau drasiai prabilti apie tikrąją masonų veiklą, jų siekius, užmojus, tikslus, politiką - strategiją, ryšius, lobizmą, struktūrą, vidinius įstatymus ir kt.dalykus.
Taigi, pradėkime nuo to, kad valdyti žmogų lengviausia, jei jis galvoja kaip tu, tau patogiu būdu. Bet gi negalvos taip pat japonas ir lietuvis, rusas ir anglas, mes skirtingi, turintis savas tradicijas, kultūros palikimą, savo sąvastį, be kurios, nebūtume lietuviai ar kitos tautybės žmonės, kad ir kokios tautybės bebūtume, o būtume niekas - kultūrų mišinys, be stuburo, be pamato, pagrindo, lengvai manipuliuojami globaliomis bereikšmėmis idėjomis, kurios iš pirmo žvilgsnio tikrai gerai atrodo. Pakalbėkim konkrečiai apie JAV, ES, Kiniją bei Rusiją, Japoniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Vokietiją, arba, toliau G7 ( G septynetas - pasaulio super valstybių sąjunga, išskyrus apibendrintą ES). Tai 7 šalys, iš kurių 4 galingiausios už likusias 3. Mano manymu tas ketvertas iš septyneto turėtų sudaryti JAV, Rusija, Kinija bei...galimai Didž.Britanija, bet tos 4, be tų 3 nesudaro tikrojo 7tyneto ir mano manymu negalėtų egzistuoti kaip viena darni organizacija. Taigi, galingiausios super valstybės, kurios turi, galima sakyti, didžiausią įtaką pasaulyje, valdo pasaulį, didžiausią dalį pinigų srauto, finansinius, pramoninius, gamtinius, maisto resursus, jų rankose yra praktiškai viskas. Ir kas svarbiausia valdomas kapitalas tik didėja, vyksta savotiška kova tarp valstybių, kuri pridengiama tam tikrais konfliktais, nors realiai viskas yra draugystės lygmenyje dėl bendro plano. Tokios žymios XX a. figūros kaip Rokfeleriai bei garsioji Rotchildu šeima ir kt. - bankininkų dinastijos, verslo magnatai, valdantys didžiausią pasaulio kapitalą, o su juo ...viską :). Na, pabandykit šių dienų modernioje visuomenėje išgyventi be lito kišenėje ilgesnį laiką...
Toliau pažvelkime į filosojos idėjas XIX - XX a., XX. a. politinę eigą bei galų gale į naujausius XXI a. politikos nutikimus bei nūdienos aktualijas. Pradėkime gal nuo to, kad po 1795 m. "piktieji buržuazininkai" imti mušti visoje Europoje, nustatyta, kad žmogus tėra tik beždžionės vystymosi rezultatas, o nihilizmas imtas aukštinti. Kalbu konkrečiai apie Darviną, Marksą, Nyčę. Atrodo kas bendra tarp šių žmonių? Juk juos skiria geras šimtas metų. Tikriausiai tai, kad visi trys neigė Dievą bei religiją laikė niekalu. Tai pagrindas kuo jie vieningi. O dbr pažiūrėkime kaip konkrečiai tai paveikė mūsų lietuvių tautos sąmonę, kultūrą, o ir likusio pasaulio? Mes vis dar kvėpuojame Markso kapitalu, Nyčės nihilizmu bei Darviniškos šimpanzės mimika pavydim savo kaimynui gražesnio namo ar automobilio. Dievas mums tapęs silpnumo požymiu, o tie nelemti politikai - "buržujai aristokratai" - "visi gi jie vagys!" Ar ne tai mes girdime kas dieną per TV, žiniasklaidą? Žmogus per tai niekada netampa laimingas, nuolat jaučia įtampą, nepasitenkinimą esama valdžia, o jei ir pasiekia lovį ir prikemša kaip reikiant bananų, tada jam Dievo jau tikrai nereikia, nes jis sotus ir viską turi, belieka eiti pogulio miego... Todėl būkim budrūs ir sukluskim, atsibuskim ir pažvelkim kam naudinga, kad mes galvotume būtent taip, o ne kitaip, kas formuoja mūsų nuomonę, pasaulėžiūrą, nuo pat mažų dienų... Kalbu apie organizaciją, kuri pajėgi būtų sukurti panašaus lygio doktriną kaip pvz. Nyčės ar kt. Žvelkim toliau į XX a. ir jo eigą, karus, politiką. Konkrečiai pradėkime nuo II. pasaulinio karo ir tai kas vyko po jo. Apie 6 milijonus žuvusių žydų, 1950 įkurta Europos Ekonominė bendrija, SSRS užaugimas ir vėliau subyrėjimas, vėliau Euro valiuta bendrai ES, o jau XXI a. Europos konstitucija su naujuoju prezidentu priešakyje. Taip pat 2001 m. rugsėjo 11 d. atakos JAV, dabartinė ekonominė krizė, dolerio nuvertėjimas, karas Afganistane - Irake ir kiti mažiau reikšmingi dalykai - visa tai vieno didelio jau daug šimtų metų trunkančio organizacijos plano dalis. Organizacijos, kurios pavadinimai - masonai. Šios organizacijos tikslas suvienyti pasaulį, turėti bendrą valiutą, o vėliau iš vis panaikinti grynuosius pinigus, apyvartoje paliekant tik elektroninę bankininkystę, kurios atsiskaitymo kortelės būtų įmontuotos ant rankos arba kaktos konkrečiai. Jau dabar, jei girdėjote šių dienų pastaruosius sausio - vasario mėnesio įvykius, tai jie parodė ir atskleidė nemažai detalių. Masonų atstovai šiomis dienomis oficialiai pareiškė, kad ES valdymui per didelę įtaką turi religija, todėl jie nusprendė Briuselyje įsteigti lobizmo biurą, kuris padėtų kovoti už sekuliarizmą, žmogų be tikėjimo. Tuo tarpu Kinija pareiškė, kad doleris kaip valiuta jau yra atgyvena, pati Kinijos jena nuvertinta, todėl prabilo apie pasaulinės bendros valiutos poreikį. Tuo tarpu JAV paprašė ES oficialiai leisti naudotis bankiniais ES piliečių duomenimis, kurie leistų JAV matyti, sakysim, mano net ir smulkiausius atsiskaitymus už prekes Maksimoje perkant banko kortele. Taigi matome, kad vyksta įdomus reiškinys, kai yra žaidžiama politika, karai, dirbtinės ekonominės krizės ir panašūs dalykai, kurie veikiau skirti įbauginti žmones - tada juk juos lengviau kontroliuoti, daryti tai kas "būtina". Taip pat yra planų, apie kuriuos mažai kas kalba, o apie kalbančius atsiliepia kaip apie kvailius, tai - suvienyti Šiaurės Ameriką su bendra valiuta Amero (čia šitą galite atsekti, jei matėte filma 9/11). Nežinau kiek konkrečiai tiesos su šiuo faktu, bet žvelgiant į kitus įvykius pasaulyje galima tvirtai būti įsitikinus, kad tai nėra melas, veikiau tiesa. Vėliau įvedus elektoroninius čipus - korteles žmogaus kūne pats asmuo būtų lengvai kontroliuojamas, nes negalėtų nei pirkti, nei parduoti be vyriausybės žinios, nes ji lengvai galėtų blokuoti žmogaus sąskaitą, jei šis kuom nors "prasikalstų", - o juk grynų pinigų jau nebus tuo metu. KAd tai nėra fantastika galime įsitikinti liudijimu gautu iš vieno režisieriaus kalbėjusio su Rokfeleriu, kuris taip jam sakė, yra liudijimas tam pačiam 9/11 minėtame filme. Taip pat apie tai net Lietuvoje esantis kompiuterijos žuranalas rašė jau ne kartą, bet kolkas tai tik idėja. Kolkas ji tik pateikiama visuomenei, leidžiama jai priprasti prie jos, nebijoti, neišsigasti, po truputi plaunamos žmonių smegenis, jiems net nežinant.
Toliau aš kalbėsiu grynai Bibliškai, remdamasis tuo ka pateikia Šventasis Raštas. Konkrečiai kalbu apie Apreiškimo knygos 13 skyrių. Jame rasoma nuo 1 eilutės: "Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrantį žverį, turintį septynias galvas (prisiminkite Didijį G7-netą) ir dešimt ragų, o ant ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas", toliau nuo 4 eilutės "žmonės garbino slibiną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Jie garbino žverį, sakydami : "Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!". Toliau nuo 16 eilutės: "Jis vertė visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargšus, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą and dešinės rankos arba ant kaktos, kad nė vienas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo ar žvėries vardo, ar jo vardo skaičiaus". Taigi, toliau viskas paprasta, tiesiog susiekite su tuo ką perskaite prieš tai su šitomis Biblijos eilutėmis ir vaizdas gali šiek tiek imti aiškėti per miglą.
Todėl drasiai tvirtinu, kad masonai kaip organizacija yra antikristo veiklos organizacija. Nors pasaulyje ir daugiau panašiai galvojančių žmonių, bet privalome būti akyli ir pespėti save ir kitus dėl to, kas gresia. Pagrindinė kova yra dvasinė, nes masonų tikslas, kad religijos nebūtų, o konkrečiai Dievo vaikų, kurie seka Kristumi, jų sunaikinimas, t.y krikščionių. Tai išpranašauta apaštalo Jono per apreiškimą prieš beveik 2000 metų ir po truputį Viešpaties diena artėja, todėl būkime budrūs kiekvieną akimirką ir stenkimės viską vertinti blaiviu protu, prašau šito jūsų mano broliai ir seserys, kad nebūtume suklaidinti, nes klaidinanti dvasia visame pasaulyje dirba savo darbą. Dar galėčiau daug čia prirašyti apie konkrečiai sukurtą muziką mums valdyti, literatūrą, filosofiją, meną, mokslo sritis ir tt, bet kolkas tiek užtenka to, kad žinotume su kuo turime reikalą, nes turime gal net ne dėl saves pergyventi, o del mūsų mūsų vaikų, kurie gali šito gali sulaukti, o gal ir mes, todel turime tvirtai nepasiduoti pasaulio įtakai, antikristo veikimui "nes kiekvienas, kuris negia Kristu yra antikristas" (1 Jn 1 sk. 22 eilutė). O tie, kurie neigia Kristu juk yra kabalistai, senieji kabalos mokytojai, pasaulio kunigaikščiai, "išminčiai". Konkrečiai įvardinant Kabala ir jos gilusis pažinimas yra grynai žydų privilegija. O masonai remiasi dalinai kabala, jų aukščiausia vadovybė yra žydai, nors tą jie neigia taip pat. Taip pat prisidengia išgalvotomis laisvės, lygybės, brolybės idėjomis, nors tai tik priedanga, nes jie supranta, kad žmogus negali turėti laisvės, nes jie, aukščiausieji masonų vadai mus laiko gojais (antrarūšiais pagonimis), o didžioji dauguma masonų, kurie nėra žydai (vien JAV masonų virs 3 milijonų, todėl dauguma tai nieko nenutuokiantys žmonės) net nežino, kad vykdo visai kitus aukščiausios vadovybės sumanymus su Liuciferiu priešakyje. Taip pat masonai neigia Kristu, taigi, jie yra antikristas, jeigu tariant paprastai. Štai ištrauka ir masonų konstitucijos, 4 straipsnio pirmas punktas: 4 straipsnis
(1) Laisvieji mūrininkai priima į savo brolijos nuolatinius narius laisvus geros reputacijos vyrus, nekreipdami dėmesio į jų religinius įsitikinimus, rasę, tautybę, politines pažiūras ir luomą. Jų tikslas, kad pasaulyje būtų viena religija, todėl nenuostabu kaip sparčiai vyksta tarpreliginis ekumenizmas išsiliejantis į galutinį tašką - new age. NEW AGE, kur dievybė konkrečiai neįvardinama, o vadinama tiesiog Aukščiausiaja esybe, savo dievu, energija, kiekvienas žmogus kaip dievas ir kt. Būtent masonai laikosi Aukščiausiosios esybės principo, kur nekalbama konkrečiai apie Dievą, o yra kažkas...kažkas aukščiau. O dabar giliai ir įdėmiai pažvelkite ar ne taip masto šių dienų visuomenė, ypač jaunoji karta? Vis labiau ir labiau žmonės klimpsta y masonų suformuoto doktrininio valdymo slibino liūną, iš kurio išlipti labai sunku, o ir apeiti jo neįmanoma, nebent eiti per jį, laviruojant, pasikliaujant šviesa, kurią teikia, tik Kristus. Taip, pasakysite, kad kalbu vienpusiškai ir esu kvailys, bet man malonu jūsų akyse būti kvailiu ir skelbti Jums Kristaus Evangeliją. Jie vienoje pusėje su Liuciferiu priešakyje, o mums Kristaus mokiniams skirta vieta kitoje barikadų pusėje, bet tikiu, kad mes išdrysime drasiai stovėti už Evangeliją, laisvę, kuri yra laisvė Dieve, Kristuje, nes Dievas taip mus myli, kad teikia mums laisvę - tai yra tikroji laisvė - išsaugoti žmogų jo nepažeidžiant, nesuvaržant, iš meilės, o taip mus myli tik Dievas. Taigi brangūs skaitytojai ir ištvermingiausi, kurie ištvėrėte beskaitydami iki šio momento, galite atsikvėpti, nes jau visai nedaug beliko skaityti.
Noriu tik palinkėti, kad kai ateis ta valanda, kai mes būsime persekiojami, niekinami, o gal net žudomi, kai mirsime iš bado, dėl to, kad esame krikščionys, tada mano brangūs mylimieji, aš jums tvirtai linkiu ir taip pat sau linkiu išstovėti iki galo neišsižadant to ką įtikėjome, su meile degančia širdimi stovėti susikibę rankomis prieš antikristą ir jo galią, būti nugalėtiems, čia, žemėje, bet ne amžinybėje, nes musu viltis, ramybė ir tikėjimas pasilieka per amžius Viespatyje, Kristuje Jėzuje, o Antikristo galas bus baisus kaip ir Jo pranašo ir žveries (apreiškimo 19 sk. 20 - 21 eilutės), o teisieji paveldės amžinąjį gyvenimą... Amen.
Linkiu kiekvienam būti tvirtam kaip uola kartu su Jėzumi Kristumi :). Amen.
Taigi, apie laisvuosius masonus arba kitaip angl. freemasons sklando daug legendų, tikrų bei netikrų pasakojimų, žodžiu, tai vos ne mitinė brolija, nors ir realiai egzistuojanti. Tai pasaulinė organizacija, veikianti brolijos principu, o įsikūrimo kilmė aiškinama įvairiai - nuo Senojo Testamento laikų, kai karalius Saliamonas statė šventyklą iki XVII a. Bet pati organizacija, kaip oficialiai sukūrus Didžiają Londono Ložę įkurta 1717 m. birželio 24 d. Vėliau masonų ložės išplito į kitas šalis, pirmiausia, Airija, vėliau Šiaurės Amerikos žemyne ir tt. JAV didžiuoju meistru pagal pirminę idėją turėjo tapti Džordžas Vašingtonas, bet ši mintis ilgai negyvavo. Apibendrintai tariant, nuo "paprastų" mūrininkų sambūrio besaugančio "paslaptį" masonai išaugo ir tapo turtingų aristokratų - džentelmenų klubas, vėliau, kaip jau minėta susijungęs į vieną didžiają Anglijos ložę. Toliau masonais buvo įvairūs šviežiai pramonės revoliucijos iškepti turtingi pramoninkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, karaliai, valstybių vadovai ar tiesiog paprasti naivūs žmonės - na ne visai paprasti.
Toliau kalbant apie masonus verta paminėti jų veiklą, kuri neįžvalgiam žiūrovui gali pasirodyti tokia, kokią pateikia oficialūs masonų dokumentai bei vykdomi išoriniai veiklos faktai. Tai humanitarinė pagalba, labdara, švietimas, įvairus mecenavimas ir kt. Žodžiu daug ir geros veiklos. Bet jei pažvelgsime giliau, kas slepiasi už priedangos galime pamatyti ir kitų dalykų. Kiekviena virtuvė ir kiekvienas teatro užkulisis turi savų paslapčių ir čia jokia ne samokslo teorija, o gryniausias faktas.
Kalbant apie masonus toliau as paminėsiu tokias žinomas pavardes kaip V.A.Mocartas, garsusis saksafono virtuozas Liuisas Amstrongas, Gustafas Eifelis (Eifelio boksto statytojas), Džeraldas Fordas (Ford automobilių gamintojas), Ferencas Listas, Aleksandras Puškinas, Teodoras Ruzveltas (Jav prezidentas), Oskaras Vaildas, frydrichas Šileris ir dar daugelis kitų, iš kurių čia paminėta tik saujelė. Iš tiesų, žinomi faktai šokiruoja tikraja to žodžio prasme - genijų genijai, kitko nepasakaysi bei didžiausi pasaulio protai ir lyderiai. Iš lietuvių masonų galėčiau paminėti Mykolą Riomerį, V.Krėvę, Mykolą Oginskį, Ravilas, Lauryną Stuoką Gucevičių, Joną Vileišį, ir dar daug kitų gerai žinomų, autoritetingų praeities asmenų gyvenusiu Ldk ir Lietuvoje.
Gerai, jūs dabar pasakysite man - žmogau, juk tai nuostabu, jei ne šie žmonės mes vis dar stovėtume vietoje, mūsų kultūrinė, dvasinė, materialinė raida būtų dar viduramžių lygyje, o gal net akmenukais kurtume laužą, kaip neandertaliečiai. Ir žinote ka? Jūs būtumėte teisūs. Va čia ir liūdniausia, kad po šitų jūsų žodžių mažai ką galėčiau daugiau bepridurti ir pasakyti. Bet pažvelkime truputi į viską iš kitos pusės ir giliau.
Kaip matome dabar pasaulyje vyksta sparti globalizacija, viskas tiesiog vienijasi nežmonišku greičiu, kas šiandien nauja Tokijuj, rytoj jau sena JAV, humanistinė filosofija vis tvirčiau įsitvirtina žmonių pasamonėje, New age (naujojo amžiaus religija) filosofija taip pat įgauna pagreitį tarsi sunkusis traukinys, prieš kurį apsnūdęs vakarų žmogus kaip musė, kuri yra traiškoma jam net nejaučiant skausmo, nebent pasitenkinimą. Laisvė, lygybė, brolybė (šios Prancuzijos revoliucijos idėjos) yra, jei ne zenite, tai pusiaukelėje tikrai, nes būtent nuo šios revoliucijos prasidėjo taip gajus humanizmas, siekiantis kovoti dėl laisvės. Ž.Ruso, Monteskjė ir kiti buvo tik dalelė to, toliau viską padarė patys žmonės. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais kiekvienas tvirtai turi "savo nuomonę', ir tik neprotingas žmogus, nebijantis mirties gali prieštarauti kitam asmeniui, nes atkreipkite dėmesį, kad tiesa tapo nebepakenčiama, nes...papraščiausiai jos neliko. Viskas yra tiesa. Viskas, kas netrukdo man, padedam man gyventi, atneša man pinigus, "sėkmę", prabangą, pasitenkinimą ar kitus trumpalaikius dalykus. Taigi, pasaulis tapo tikrai įdomus. Ir aš pilnai tikiu, kad jums jau kilo ne kartą gyvenime idėja kodėl taip staiga ėmė vystytis pasaulis po Marselietės dainų... Iškovota laisvė, lygybė, brolybė. Bet ar tikrai? Kažkaip neužuodžiu salsvo laisvės pasitenkinimo kvapo žmonių akyse, nematau tuo labiau lygybės, o kas ta brolybė? Na tikriausiai kazkoks ateivių ervėlaivis, bent taip galima pagalvoti. Taigi, supranta ir jaunas, ir senas, kad visos tos idėjos tebuvo mitas ir yra mitas, skirtas valdomam žmogui, patikliam žmogui, kuriuo galima lengvai, be vargo manipuliuoti, pasitelkiant įvairias priemones, mokslo šakas, filosofijos doktrinas, medios (žianiasklaidos ir pan) priemones ir tt. Bet kažkam patogu buvo sukurti tokias idėjas, kurios griautų pasaulį, ištisas karalystes, sukeltų revoliucijos bangas, visuotines protesto akcijas. Na tikriausiai nei man tai nėra patogu, nei jums, nei jūsų kaimynui.
Todėl aš nebijau drasiai pasakyti ir tvirtinti tai ką supratau ir ką man Viešpats leido suprasti, ir ne tik man, o dar daugeliui žmonių. Nebijau drasiai prabilti apie tikrąją masonų veiklą, jų siekius, užmojus, tikslus, politiką - strategiją, ryšius, lobizmą, struktūrą, vidinius įstatymus ir kt.dalykus.
Taigi, pradėkime nuo to, kad valdyti žmogų lengviausia, jei jis galvoja kaip tu, tau patogiu būdu. Bet gi negalvos taip pat japonas ir lietuvis, rusas ir anglas, mes skirtingi, turintis savas tradicijas, kultūros palikimą, savo sąvastį, be kurios, nebūtume lietuviai ar kitos tautybės žmonės, kad ir kokios tautybės bebūtume, o būtume niekas - kultūrų mišinys, be stuburo, be pamato, pagrindo, lengvai manipuliuojami globaliomis bereikšmėmis idėjomis, kurios iš pirmo žvilgsnio tikrai gerai atrodo. Pakalbėkim konkrečiai apie JAV, ES, Kiniją bei Rusiją, Japoniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Vokietiją, arba, toliau G7 ( G septynetas - pasaulio super valstybių sąjunga, išskyrus apibendrintą ES). Tai 7 šalys, iš kurių 4 galingiausios už likusias 3. Mano manymu tas ketvertas iš septyneto turėtų sudaryti JAV, Rusija, Kinija bei...galimai Didž.Britanija, bet tos 4, be tų 3 nesudaro tikrojo 7tyneto ir mano manymu negalėtų egzistuoti kaip viena darni organizacija. Taigi, galingiausios super valstybės, kurios turi, galima sakyti, didžiausią įtaką pasaulyje, valdo pasaulį, didžiausią dalį pinigų srauto, finansinius, pramoninius, gamtinius, maisto resursus, jų rankose yra praktiškai viskas. Ir kas svarbiausia valdomas kapitalas tik didėja, vyksta savotiška kova tarp valstybių, kuri pridengiama tam tikrais konfliktais, nors realiai viskas yra draugystės lygmenyje dėl bendro plano. Tokios žymios XX a. figūros kaip Rokfeleriai bei garsioji Rotchildu šeima ir kt. - bankininkų dinastijos, verslo magnatai, valdantys didžiausią pasaulio kapitalą, o su juo ...viską :). Na, pabandykit šių dienų modernioje visuomenėje išgyventi be lito kišenėje ilgesnį laiką...
Toliau pažvelkime į filosojos idėjas XIX - XX a., XX. a. politinę eigą bei galų gale į naujausius XXI a. politikos nutikimus bei nūdienos aktualijas. Pradėkime gal nuo to, kad po 1795 m. "piktieji buržuazininkai" imti mušti visoje Europoje, nustatyta, kad žmogus tėra tik beždžionės vystymosi rezultatas, o nihilizmas imtas aukštinti. Kalbu konkrečiai apie Darviną, Marksą, Nyčę. Atrodo kas bendra tarp šių žmonių? Juk juos skiria geras šimtas metų. Tikriausiai tai, kad visi trys neigė Dievą bei religiją laikė niekalu. Tai pagrindas kuo jie vieningi. O dbr pažiūrėkime kaip konkrečiai tai paveikė mūsų lietuvių tautos sąmonę, kultūrą, o ir likusio pasaulio? Mes vis dar kvėpuojame Markso kapitalu, Nyčės nihilizmu bei Darviniškos šimpanzės mimika pavydim savo kaimynui gražesnio namo ar automobilio. Dievas mums tapęs silpnumo požymiu, o tie nelemti politikai - "buržujai aristokratai" - "visi gi jie vagys!" Ar ne tai mes girdime kas dieną per TV, žiniasklaidą? Žmogus per tai niekada netampa laimingas, nuolat jaučia įtampą, nepasitenkinimą esama valdžia, o jei ir pasiekia lovį ir prikemša kaip reikiant bananų, tada jam Dievo jau tikrai nereikia, nes jis sotus ir viską turi, belieka eiti pogulio miego... Todėl būkim budrūs ir sukluskim, atsibuskim ir pažvelkim kam naudinga, kad mes galvotume būtent taip, o ne kitaip, kas formuoja mūsų nuomonę, pasaulėžiūrą, nuo pat mažų dienų... Kalbu apie organizaciją, kuri pajėgi būtų sukurti panašaus lygio doktriną kaip pvz. Nyčės ar kt. Žvelkim toliau į XX a. ir jo eigą, karus, politiką. Konkrečiai pradėkime nuo II. pasaulinio karo ir tai kas vyko po jo. Apie 6 milijonus žuvusių žydų, 1950 įkurta Europos Ekonominė bendrija, SSRS užaugimas ir vėliau subyrėjimas, vėliau Euro valiuta bendrai ES, o jau XXI a. Europos konstitucija su naujuoju prezidentu priešakyje. Taip pat 2001 m. rugsėjo 11 d. atakos JAV, dabartinė ekonominė krizė, dolerio nuvertėjimas, karas Afganistane - Irake ir kiti mažiau reikšmingi dalykai - visa tai vieno didelio jau daug šimtų metų trunkančio organizacijos plano dalis. Organizacijos, kurios pavadinimai - masonai. Šios organizacijos tikslas suvienyti pasaulį, turėti bendrą valiutą, o vėliau iš vis panaikinti grynuosius pinigus, apyvartoje paliekant tik elektroninę bankininkystę, kurios atsiskaitymo kortelės būtų įmontuotos ant rankos arba kaktos konkrečiai. Jau dabar, jei girdėjote šių dienų pastaruosius sausio - vasario mėnesio įvykius, tai jie parodė ir atskleidė nemažai detalių. Masonų atstovai šiomis dienomis oficialiai pareiškė, kad ES valdymui per didelę įtaką turi religija, todėl jie nusprendė Briuselyje įsteigti lobizmo biurą, kuris padėtų kovoti už sekuliarizmą, žmogų be tikėjimo. Tuo tarpu Kinija pareiškė, kad doleris kaip valiuta jau yra atgyvena, pati Kinijos jena nuvertinta, todėl prabilo apie pasaulinės bendros valiutos poreikį. Tuo tarpu JAV paprašė ES oficialiai leisti naudotis bankiniais ES piliečių duomenimis, kurie leistų JAV matyti, sakysim, mano net ir smulkiausius atsiskaitymus už prekes Maksimoje perkant banko kortele. Taigi matome, kad vyksta įdomus reiškinys, kai yra žaidžiama politika, karai, dirbtinės ekonominės krizės ir panašūs dalykai, kurie veikiau skirti įbauginti žmones - tada juk juos lengviau kontroliuoti, daryti tai kas "būtina". Taip pat yra planų, apie kuriuos mažai kas kalba, o apie kalbančius atsiliepia kaip apie kvailius, tai - suvienyti Šiaurės Ameriką su bendra valiuta Amero (čia šitą galite atsekti, jei matėte filma 9/11). Nežinau kiek konkrečiai tiesos su šiuo faktu, bet žvelgiant į kitus įvykius pasaulyje galima tvirtai būti įsitikinus, kad tai nėra melas, veikiau tiesa. Vėliau įvedus elektoroninius čipus - korteles žmogaus kūne pats asmuo būtų lengvai kontroliuojamas, nes negalėtų nei pirkti, nei parduoti be vyriausybės žinios, nes ji lengvai galėtų blokuoti žmogaus sąskaitą, jei šis kuom nors "prasikalstų", - o juk grynų pinigų jau nebus tuo metu. KAd tai nėra fantastika galime įsitikinti liudijimu gautu iš vieno režisieriaus kalbėjusio su Rokfeleriu, kuris taip jam sakė, yra liudijimas tam pačiam 9/11 minėtame filme. Taip pat apie tai net Lietuvoje esantis kompiuterijos žuranalas rašė jau ne kartą, bet kolkas tai tik idėja. Kolkas ji tik pateikiama visuomenei, leidžiama jai priprasti prie jos, nebijoti, neišsigasti, po truputi plaunamos žmonių smegenis, jiems net nežinant.
Toliau aš kalbėsiu grynai Bibliškai, remdamasis tuo ka pateikia Šventasis Raštas. Konkrečiai kalbu apie Apreiškimo knygos 13 skyrių. Jame rasoma nuo 1 eilutės: "Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrantį žverį, turintį septynias galvas (prisiminkite Didijį G7-netą) ir dešimt ragų, o ant ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas", toliau nuo 4 eilutės "žmonės garbino slibiną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Jie garbino žverį, sakydami : "Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!". Toliau nuo 16 eilutės: "Jis vertė visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargšus, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą and dešinės rankos arba ant kaktos, kad nė vienas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo ar žvėries vardo, ar jo vardo skaičiaus". Taigi, toliau viskas paprasta, tiesiog susiekite su tuo ką perskaite prieš tai su šitomis Biblijos eilutėmis ir vaizdas gali šiek tiek imti aiškėti per miglą.
Todėl drasiai tvirtinu, kad masonai kaip organizacija yra antikristo veiklos organizacija. Nors pasaulyje ir daugiau panašiai galvojančių žmonių, bet privalome būti akyli ir pespėti save ir kitus dėl to, kas gresia. Pagrindinė kova yra dvasinė, nes masonų tikslas, kad religijos nebūtų, o konkrečiai Dievo vaikų, kurie seka Kristumi, jų sunaikinimas, t.y krikščionių. Tai išpranašauta apaštalo Jono per apreiškimą prieš beveik 2000 metų ir po truputį Viešpaties diena artėja, todėl būkime budrūs kiekvieną akimirką ir stenkimės viską vertinti blaiviu protu, prašau šito jūsų mano broliai ir seserys, kad nebūtume suklaidinti, nes klaidinanti dvasia visame pasaulyje dirba savo darbą. Dar galėčiau daug čia prirašyti apie konkrečiai sukurtą muziką mums valdyti, literatūrą, filosofiją, meną, mokslo sritis ir tt, bet kolkas tiek užtenka to, kad žinotume su kuo turime reikalą, nes turime gal net ne dėl saves pergyventi, o del mūsų mūsų vaikų, kurie gali šito gali sulaukti, o gal ir mes, todel turime tvirtai nepasiduoti pasaulio įtakai, antikristo veikimui "nes kiekvienas, kuris negia Kristu yra antikristas" (1 Jn 1 sk. 22 eilutė). O tie, kurie neigia Kristu juk yra kabalistai, senieji kabalos mokytojai, pasaulio kunigaikščiai, "išminčiai". Konkrečiai įvardinant Kabala ir jos gilusis pažinimas yra grynai žydų privilegija. O masonai remiasi dalinai kabala, jų aukščiausia vadovybė yra žydai, nors tą jie neigia taip pat. Taip pat prisidengia išgalvotomis laisvės, lygybės, brolybės idėjomis, nors tai tik priedanga, nes jie supranta, kad žmogus negali turėti laisvės, nes jie, aukščiausieji masonų vadai mus laiko gojais (antrarūšiais pagonimis), o didžioji dauguma masonų, kurie nėra žydai (vien JAV masonų virs 3 milijonų, todėl dauguma tai nieko nenutuokiantys žmonės) net nežino, kad vykdo visai kitus aukščiausios vadovybės sumanymus su Liuciferiu priešakyje. Taip pat masonai neigia Kristu, taigi, jie yra antikristas, jeigu tariant paprastai. Štai ištrauka ir masonų konstitucijos, 4 straipsnio pirmas punktas: 4 straipsnis
(1) Laisvieji mūrininkai priima į savo brolijos nuolatinius narius laisvus geros reputacijos vyrus, nekreipdami dėmesio į jų religinius įsitikinimus, rasę, tautybę, politines pažiūras ir luomą. Jų tikslas, kad pasaulyje būtų viena religija, todėl nenuostabu kaip sparčiai vyksta tarpreliginis ekumenizmas išsiliejantis į galutinį tašką - new age. NEW AGE, kur dievybė konkrečiai neįvardinama, o vadinama tiesiog Aukščiausiaja esybe, savo dievu, energija, kiekvienas žmogus kaip dievas ir kt. Būtent masonai laikosi Aukščiausiosios esybės principo, kur nekalbama konkrečiai apie Dievą, o yra kažkas...kažkas aukščiau. O dabar giliai ir įdėmiai pažvelkite ar ne taip masto šių dienų visuomenė, ypač jaunoji karta? Vis labiau ir labiau žmonės klimpsta y masonų suformuoto doktrininio valdymo slibino liūną, iš kurio išlipti labai sunku, o ir apeiti jo neįmanoma, nebent eiti per jį, laviruojant, pasikliaujant šviesa, kurią teikia, tik Kristus. Taip, pasakysite, kad kalbu vienpusiškai ir esu kvailys, bet man malonu jūsų akyse būti kvailiu ir skelbti Jums Kristaus Evangeliją. Jie vienoje pusėje su Liuciferiu priešakyje, o mums Kristaus mokiniams skirta vieta kitoje barikadų pusėje, bet tikiu, kad mes išdrysime drasiai stovėti už Evangeliją, laisvę, kuri yra laisvė Dieve, Kristuje, nes Dievas taip mus myli, kad teikia mums laisvę - tai yra tikroji laisvė - išsaugoti žmogų jo nepažeidžiant, nesuvaržant, iš meilės, o taip mus myli tik Dievas. Taigi brangūs skaitytojai ir ištvermingiausi, kurie ištvėrėte beskaitydami iki šio momento, galite atsikvėpti, nes jau visai nedaug beliko skaityti.
Noriu tik palinkėti, kad kai ateis ta valanda, kai mes būsime persekiojami, niekinami, o gal net žudomi, kai mirsime iš bado, dėl to, kad esame krikščionys, tada mano brangūs mylimieji, aš jums tvirtai linkiu ir taip pat sau linkiu išstovėti iki galo neišsižadant to ką įtikėjome, su meile degančia širdimi stovėti susikibę rankomis prieš antikristą ir jo galią, būti nugalėtiems, čia, žemėje, bet ne amžinybėje, nes musu viltis, ramybė ir tikėjimas pasilieka per amžius Viespatyje, Kristuje Jėzuje, o Antikristo galas bus baisus kaip ir Jo pranašo ir žveries (apreiškimo 19 sk. 20 - 21 eilutės), o teisieji paveldės amžinąjį gyvenimą... Amen.
Linkiu kiekvienam būti tvirtam kaip uola kartu su Jėzumi Kristumi :). Amen.
2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis
Evangelijos šviesa tautos kultūroje
Pradžios 11 sk "Visi žemės gyventojai kalbėjo viena kalba" ir "jie tarėsi: "pasistatykime bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!". Toliau "Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statyti miestą".
Taigi, kas taip svarbu, kas mus skiria vienas nuo kito, o kartu vienija, kodėl mes esam kas esam - lietuviai ar rusai, prancūzai ar ispanai. Kaip svarbu visgi tautai yra jos sąvastis, jos vidinės tradicijos, istorija, kultūra, praeitis - tai kuo gyvena tauta. Ar žmogui ne didžiausia širdgėla netekti savo Tėvynės, būti ištremtam į kitą kraštą, prarasti save, savo šalį, papročius? Ar tai nebuvo bausmė Izraeliui paskelbta dar pranašų? Jei tai nesvarbu, tai kas mus tada skiria nuo gyvulių, Afrikoje gyvenančių dramblių, kurie keliauja šimtus kilometrų, kirsdami net valstybių sienas, vien tam, kad gautų gėlo vandens? Ar ir mes pamiršę kas esame, dėl lengvesnio duonos kasnio paliksime save, savo žemę, tėvus ir važiuosime tarnauti kitataučiams? Mano manymu tai didžiausia dvasinė kova, o jei ir ne didžiausia, tai viena iš didžiausiu pasaulyje šiuo metu vykstančių. Sparti pasaulio asimiliacija, globalizacija, vienijimasis - tai iš tiesų nuostabu, bet reikia pažvelgti giliau, kas už to slypi. Viešpat Dievas juk ne veltui išskirstė pasaulio žmones po įvairias tautas.
Šių dienų Lietuvoje, o ir visam posovietiniam bloke (drasiai galiu kalbėti tik apie Lietuvos gyventojus) labai vertinama amerikietiška kultūra, tradicijos, Macdonalds mastymas. Mes lyg marionetės ar maži vaikai, kurie žiūri į didesnį žmogų ka jis darys, jį kopijuoja, perima jo elgesį, manieras, vertybes, bet žiūrint iš psichologinės pozicijos verta paminėti, kad dažniausiai mažas vaikas perima tai kas neigiama, nei tai kas teigiama. Aišku aš dar iki galo nesuprantu šito femoneno, bet taip yra. Todėl ir mes susižavėje vakarietiška kultūra kopijuojame viską kas "amerikietiška" dažnai pamiršdami kas tokie esame. Lietuvos Karalystė, vėliau LDK, buvusi viena didžiausių Europos valstybių, turtinga savo kultūra, praeitimi - tai musu valstybė, Lietuva. Šių metų vasario 16 dienos minėjime Lietuvos Respublikos Prenzidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje pasakė: "Išsivaduojant ir gaunant laisvę mums nebuvo pažadėta materialinė gerovė, geras būvis, bet buvo pažadėta laisvė". Tai yra didžiausias dalykas, kokį gali turėti žmogus - Dievo dovanotą laisvę. Todėl nesiremkine vien ekonominiu supratimu, veltui draskydami save aibe skaumų, užjūrio svajonėmis, amerikiešku stabu bei jo garbinimu, kuris kartais yra aukščiau šventos Dievo knygos Biblijos. Juk ir apaštalas Paulius tuometiniam Efezo vyskupui Timotiejui savo laiške jam rašo: 1 tim 6 sk 9- 10 eilutės "Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražutyje. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, ju geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų". Matome kaip ruspestingai apaštalas perspėja jauną Timotiejų saugotis meilės pinigams. O dėl ko mes taip žavimės Amerika...?
Galima būtų toliau rašyti ir prirašyti pilnus puslapius pamastymų, minčių, bet jūs galų gale paklausite manes kokia gi viso šito prasmė ką aš čia kalbu? Jūs man pasakysite, kad esate Kristaus mokiniais ir priklausote Dievui ir Jo Bazžnyčiai, kad esate tikintys galų gale ir jums nerupi jūsų tautybė, vistiek jūs tikintys kur bebūtumėt, kuriame pasaulio krašte. Ir žinote, jūs būtumėt teisūs. Bet pažvelkime ko mokė Kristus? Kodėl apaštalas Lukas buvo gydytojas, o Paulius labai aukšto tam metui išsimokslinimo fariziejus? Matas muitininkas, o Petras ir Jonas žvejai? Kodėl? Ar ne todėl, kad kiekviena kultūra, tauta, mentalinė grupė, tradicija, kalba, priima tuos pačius dalykus skirtingomis pusėmis? Ar būtų graikas, tuo metu laikytas pagoniu ( I a. po KR) galėjęs ateiti pas žydą ir sakyti jam bei pasakoti apie žydų papročius, apipjaustymą, tradicijas Evangelijos šviesoje? Tikriausiai žydas jo nesuprastų, o gal net pasipiktintų. Todėl labai svarbu mums Evangelijos tarnams gyventi ir skelbti Evangeliją, Jos vertybes toje šalyje, kurioje gimėme, augame. Juk ne veltui Viešpats mums davė gimti Lietuvoje, o ne Pvz. Afrikoje. Kodėl kai kurie, kaip tie viendmainiai Rašto aiškintojai nori plaukti per jūrą, kad išgelbėtų vieną sielą, sudėti visas pastangas pasaulio tolybėms, o šalia kenčiančio ar stokojančio kaimyno jie net nemato. O gal nenori matyti? Taigi, esame lietuviai, todėl jais ir likime, ir jei ne dėl meilės Tevynei, tai bent dėl meilės Kristui ir Jo Evangelijai, tam, kad galėtume prieiti prie kuo daugiau žmonių, suprasti lietuvišką mastymą, perteikti žmonėms Gerają Naujieną jiems suprantamu būdu bei išorine - dvasine kalba. Nebūkime kaip tie, kurie pamiršę viską, dėl susikurtų materialinių iliuzijų, veltui save apgaudinėja bėgdami ieškoti lengvesnio pragyvenimo, tenais pasilieka, asimiliuojasi ir tampa žmogumi palaužtu stuburu, išdavusiu savo prigimtį, pamynusiu Viešpatį - juk Jis ne veltui norėjo, kad gimtume Lietuvoj, o ne Amerikoj, Anglijoj, Airijoj ar kur kitur. Kai 1939 m. J. Urbšys nuvažiavo į Maską dvišalėms deryboms dėl Savitarpio Pagalbos sutarties sudarymo ir jos sąlygų bei laisvo pokalbio per pertrauką su Stalinu metu jie kalbėjo apie tautas ir jų santykius, Stalinas nusistebėjo: "kaip jūs lietuviai, buvę tokia galinga ir didi valstybė taip lengvai perimate lenkiškus, rusiskus dalykus. Mes va gruzinai išlaikome savo tradicijas". Man šitie diktatoriaus žodžiai giliai įsmigo ir sujaudino, bet ar tai ne tiesa?
Todėl nežiūrėkime į tai ko neturime, o stenkimės, čia, Lietuvoje savo darbu, gyvenimo pavyzdžiu, kalba skelbti Evangeliją, Kristų, Jo meilę. Neneškime savo sugebėjimų Amerikos ir vakarų matiarelizmui ir tai tuštybei, pinigų Mamonos stabui. Tik gyvendami čia, mokindamiesi, būdami gerais šeimos žmonėmis, geromis mamomis, tėtčiais, stipriomis krikščioniškomis šeimomis, augindami dorus vaikus, būdami stropūs darbininkai, klusnūs valdžiai, mylintys Viešpatį ir aplinkinius gydytojai, teisininkai, statybininkai, siuvėjai ar politikai, visuomenės veikėjai, akademikai, policininkai, bet kuo, kuo bebūtume, tik savo pavyzdžiu, čia, Lietuvoje mes galime skelbti Kristaus žinią, nešti Jo meilę, liūdydami apie Jo prisikėlimą - nes tai mūsų, kiekvieno pašaukimas. Tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso kokia bus mus supanti aplinka. Ir didžiausia tarnystė Dievui yra ne bažnyčios kaip organizacijos viduje, bet pasaulyje, už baznyčios ribų, kur žmonės gyvena, vargsta, skursta, badauja, kenčia, nepažysta Gyvojo Dievo, Evangelijos, negirdėję Gerosios Naujienos. Todėl eikime drasiai į priekį, veržkimės į tobulumą, į Kelią, į kurį mes esame pašaukti. Linkiu kiekvienam išlikti tikram lietuviui, mylint savo šalį, o svarbiausia mus aplink supančius brolius bei seseris ir visus žmones, ir tai kas mus supa... Amen.
Šlovė ir garbė mūsų Dievui Tėvui, Jo Sūnui ir Šventąjai dvasiai. Amen.
Taigi, kas taip svarbu, kas mus skiria vienas nuo kito, o kartu vienija, kodėl mes esam kas esam - lietuviai ar rusai, prancūzai ar ispanai. Kaip svarbu visgi tautai yra jos sąvastis, jos vidinės tradicijos, istorija, kultūra, praeitis - tai kuo gyvena tauta. Ar žmogui ne didžiausia širdgėla netekti savo Tėvynės, būti ištremtam į kitą kraštą, prarasti save, savo šalį, papročius? Ar tai nebuvo bausmė Izraeliui paskelbta dar pranašų? Jei tai nesvarbu, tai kas mus tada skiria nuo gyvulių, Afrikoje gyvenančių dramblių, kurie keliauja šimtus kilometrų, kirsdami net valstybių sienas, vien tam, kad gautų gėlo vandens? Ar ir mes pamiršę kas esame, dėl lengvesnio duonos kasnio paliksime save, savo žemę, tėvus ir važiuosime tarnauti kitataučiams? Mano manymu tai didžiausia dvasinė kova, o jei ir ne didžiausia, tai viena iš didžiausiu pasaulyje šiuo metu vykstančių. Sparti pasaulio asimiliacija, globalizacija, vienijimasis - tai iš tiesų nuostabu, bet reikia pažvelgti giliau, kas už to slypi. Viešpat Dievas juk ne veltui išskirstė pasaulio žmones po įvairias tautas.
Šių dienų Lietuvoje, o ir visam posovietiniam bloke (drasiai galiu kalbėti tik apie Lietuvos gyventojus) labai vertinama amerikietiška kultūra, tradicijos, Macdonalds mastymas. Mes lyg marionetės ar maži vaikai, kurie žiūri į didesnį žmogų ka jis darys, jį kopijuoja, perima jo elgesį, manieras, vertybes, bet žiūrint iš psichologinės pozicijos verta paminėti, kad dažniausiai mažas vaikas perima tai kas neigiama, nei tai kas teigiama. Aišku aš dar iki galo nesuprantu šito femoneno, bet taip yra. Todėl ir mes susižavėje vakarietiška kultūra kopijuojame viską kas "amerikietiška" dažnai pamiršdami kas tokie esame. Lietuvos Karalystė, vėliau LDK, buvusi viena didžiausių Europos valstybių, turtinga savo kultūra, praeitimi - tai musu valstybė, Lietuva. Šių metų vasario 16 dienos minėjime Lietuvos Respublikos Prenzidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje pasakė: "Išsivaduojant ir gaunant laisvę mums nebuvo pažadėta materialinė gerovė, geras būvis, bet buvo pažadėta laisvė". Tai yra didžiausias dalykas, kokį gali turėti žmogus - Dievo dovanotą laisvę. Todėl nesiremkine vien ekonominiu supratimu, veltui draskydami save aibe skaumų, užjūrio svajonėmis, amerikiešku stabu bei jo garbinimu, kuris kartais yra aukščiau šventos Dievo knygos Biblijos. Juk ir apaštalas Paulius tuometiniam Efezo vyskupui Timotiejui savo laiške jam rašo: 1 tim 6 sk 9- 10 eilutės "Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražutyje. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, ju geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų". Matome kaip ruspestingai apaštalas perspėja jauną Timotiejų saugotis meilės pinigams. O dėl ko mes taip žavimės Amerika...?
Galima būtų toliau rašyti ir prirašyti pilnus puslapius pamastymų, minčių, bet jūs galų gale paklausite manes kokia gi viso šito prasmė ką aš čia kalbu? Jūs man pasakysite, kad esate Kristaus mokiniais ir priklausote Dievui ir Jo Bazžnyčiai, kad esate tikintys galų gale ir jums nerupi jūsų tautybė, vistiek jūs tikintys kur bebūtumėt, kuriame pasaulio krašte. Ir žinote, jūs būtumėt teisūs. Bet pažvelkime ko mokė Kristus? Kodėl apaštalas Lukas buvo gydytojas, o Paulius labai aukšto tam metui išsimokslinimo fariziejus? Matas muitininkas, o Petras ir Jonas žvejai? Kodėl? Ar ne todėl, kad kiekviena kultūra, tauta, mentalinė grupė, tradicija, kalba, priima tuos pačius dalykus skirtingomis pusėmis? Ar būtų graikas, tuo metu laikytas pagoniu ( I a. po KR) galėjęs ateiti pas žydą ir sakyti jam bei pasakoti apie žydų papročius, apipjaustymą, tradicijas Evangelijos šviesoje? Tikriausiai žydas jo nesuprastų, o gal net pasipiktintų. Todėl labai svarbu mums Evangelijos tarnams gyventi ir skelbti Evangeliją, Jos vertybes toje šalyje, kurioje gimėme, augame. Juk ne veltui Viešpats mums davė gimti Lietuvoje, o ne Pvz. Afrikoje. Kodėl kai kurie, kaip tie viendmainiai Rašto aiškintojai nori plaukti per jūrą, kad išgelbėtų vieną sielą, sudėti visas pastangas pasaulio tolybėms, o šalia kenčiančio ar stokojančio kaimyno jie net nemato. O gal nenori matyti? Taigi, esame lietuviai, todėl jais ir likime, ir jei ne dėl meilės Tevynei, tai bent dėl meilės Kristui ir Jo Evangelijai, tam, kad galėtume prieiti prie kuo daugiau žmonių, suprasti lietuvišką mastymą, perteikti žmonėms Gerają Naujieną jiems suprantamu būdu bei išorine - dvasine kalba. Nebūkime kaip tie, kurie pamiršę viską, dėl susikurtų materialinių iliuzijų, veltui save apgaudinėja bėgdami ieškoti lengvesnio pragyvenimo, tenais pasilieka, asimiliuojasi ir tampa žmogumi palaužtu stuburu, išdavusiu savo prigimtį, pamynusiu Viešpatį - juk Jis ne veltui norėjo, kad gimtume Lietuvoj, o ne Amerikoj, Anglijoj, Airijoj ar kur kitur. Kai 1939 m. J. Urbšys nuvažiavo į Maską dvišalėms deryboms dėl Savitarpio Pagalbos sutarties sudarymo ir jos sąlygų bei laisvo pokalbio per pertrauką su Stalinu metu jie kalbėjo apie tautas ir jų santykius, Stalinas nusistebėjo: "kaip jūs lietuviai, buvę tokia galinga ir didi valstybė taip lengvai perimate lenkiškus, rusiskus dalykus. Mes va gruzinai išlaikome savo tradicijas". Man šitie diktatoriaus žodžiai giliai įsmigo ir sujaudino, bet ar tai ne tiesa?
Todėl nežiūrėkime į tai ko neturime, o stenkimės, čia, Lietuvoje savo darbu, gyvenimo pavyzdžiu, kalba skelbti Evangeliją, Kristų, Jo meilę. Neneškime savo sugebėjimų Amerikos ir vakarų matiarelizmui ir tai tuštybei, pinigų Mamonos stabui. Tik gyvendami čia, mokindamiesi, būdami gerais šeimos žmonėmis, geromis mamomis, tėtčiais, stipriomis krikščioniškomis šeimomis, augindami dorus vaikus, būdami stropūs darbininkai, klusnūs valdžiai, mylintys Viešpatį ir aplinkinius gydytojai, teisininkai, statybininkai, siuvėjai ar politikai, visuomenės veikėjai, akademikai, policininkai, bet kuo, kuo bebūtume, tik savo pavyzdžiu, čia, Lietuvoje mes galime skelbti Kristaus žinią, nešti Jo meilę, liūdydami apie Jo prisikėlimą - nes tai mūsų, kiekvieno pašaukimas. Tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso kokia bus mus supanti aplinka. Ir didžiausia tarnystė Dievui yra ne bažnyčios kaip organizacijos viduje, bet pasaulyje, už baznyčios ribų, kur žmonės gyvena, vargsta, skursta, badauja, kenčia, nepažysta Gyvojo Dievo, Evangelijos, negirdėję Gerosios Naujienos. Todėl eikime drasiai į priekį, veržkimės į tobulumą, į Kelią, į kurį mes esame pašaukti. Linkiu kiekvienam išlikti tikram lietuviui, mylint savo šalį, o svarbiausia mus aplink supančius brolius bei seseris ir visus žmones, ir tai kas mus supa... Amen.
Šlovė ir garbė mūsų Dievui Tėvui, Jo Sūnui ir Šventąjai dvasiai. Amen.
2010 m. vasario 17 d., trečiadienis
2010 m. vasario 16 d., antradienis
Išsižadėti savęs... 2010 01 17
Vėl noriu rašyti. Paskutinėm dienom vis mastau apie mano Viešpaties žodžius, kad norint sekti Jį reikia išsižadėti pačio savęs, imti savo kryžių ir nešti jį…kartu su juo, Jis visada šalia. Aš tai jaučiu, užsimerkiu ir jaučiu kaip vėjas liečia mano širdį, - mano šidis Jo galybėje… Aš laukiu tos dienos kada galėsiu drasiai užmigti nebijoti pažvelgti Jam į akis. Ir galų gale nenoriu būti tuo žmogumi, kuris viena kalba kita daro. Paprasta, bet taip sunku, bet su Juo as viską galiu! Taigi ir veržiuosi į tobulumą, vis primindamas sau mano ir žmogaus netobulumą, klaidas, kas dieną, mastydamas apie tai kas pas Jį. Aišku, ne visada…bet augu, dvasinis brandumas kaip draugystė su Viešpačiu tvirtėja tik su juo praleidžiant laiko, tai vis draugauju, bendrauju. Kartais apima neviltis, juk tai taip sunku, atrodo nepakelsiu kartais, bet tada Jis, švelniai prieina ir paima mane už rankos, kaip man gera, kad esu ne vienas :).
Jis man ir sielvartą padeda išgyventi. Sielvartą dėl savęs, žmonių su kuriais bendrauju. Jie nenori klausytis, new age visiskai juos užvaldęs, gaila matyti kaip jie eina y pražutį, galvodami, jog eina teisingu keliu ir vykdo teisumą…bet paika ir isdidi sirdis neleidzia žmogui išgirsti tiesos, o humanizmas įgalina žmogų patikėti, kad tikrai kiekvienas turi savo nuomonę, o pats žmogus net nesuvokia, kad jaučiasi kaip dievas - dievų epocha, taip pavadinčiau XX ir XXI…amžių…o tiesa tik viena yra, Sv.Rastas aiškiai nurodo, kad niekas nenueis pas Tėvą kitaip kaip tik Viešpatį Jėzų Kristų (JONO 14,6) ir argi daug reikia…tik tiketi…tikėti tai kas Jis yra ir ka del taves padare. Tai tiek nedaug, o kartu ir viskas…taigi, atsibusk brangus drauge ir, jei tau sunku, ieškai gyvenimo prasmės, nori pažintį Viešpatį Jezų Kristų, Jo malonę, tapti Jo mokiniu aš nuolankus Kristaus tarnas pasiryžęs tau padėti. Parašyk man į el.pašta ar komentaruose ir mes galėsim pasisnekėti, padiskutuoti ir svarbiausia..pažinti Jo malonę…
Jis man ir sielvartą padeda išgyventi. Sielvartą dėl savęs, žmonių su kuriais bendrauju. Jie nenori klausytis, new age visiskai juos užvaldęs, gaila matyti kaip jie eina y pražutį, galvodami, jog eina teisingu keliu ir vykdo teisumą…bet paika ir isdidi sirdis neleidzia žmogui išgirsti tiesos, o humanizmas įgalina žmogų patikėti, kad tikrai kiekvienas turi savo nuomonę, o pats žmogus net nesuvokia, kad jaučiasi kaip dievas - dievų epocha, taip pavadinčiau XX ir XXI…amžių…o tiesa tik viena yra, Sv.Rastas aiškiai nurodo, kad niekas nenueis pas Tėvą kitaip kaip tik Viešpatį Jėzų Kristų (JONO 14,6) ir argi daug reikia…tik tiketi…tikėti tai kas Jis yra ir ka del taves padare. Tai tiek nedaug, o kartu ir viskas…taigi, atsibusk brangus drauge ir, jei tau sunku, ieškai gyvenimo prasmės, nori pažintį Viešpatį Jezų Kristų, Jo malonę, tapti Jo mokiniu aš nuolankus Kristaus tarnas pasiryžęs tau padėti. Parašyk man į el.pašta ar komentaruose ir mes galėsim pasisnekėti, padiskutuoti ir svarbiausia..pažinti Jo malonę…
be temos 2010 01 08
Taigi, atėjo 2010 m., o aš gerai prisimenu 2000 m., lyg tai būtų buvę vakar. 10 metu staiga…o as klausau dainos dabar “išmokyk mus skaičiuoti savo dienas”. Visa tai tokia akimirka, pats nesuprantu deramai kokia akimirka amzinybėje šitas trumpas gyvenimas. Išmintinga širdis…toliau dainos žodžiai, kad įgyti išmintingą širdį. Tiesiog pagavo neapsakomas noras rašyti, kartais taip būna, galbūt Izaijo žodžiai mane įkvėpė, nežinau, bet žinau, kad nuliūdau supratęs, kad gyvenu veltui, vis dar veltui. Bandau prisiminti tas dienas, kai galejau mirti ramus, atsistoti prieš Viešpaties veidą ir pasakyti: taip, šiandien aš nugyvenau dieną taip, kaip Tu norėtum. O kiek tokiu dienų buvo? Kada nugyvenau, kad užmigčiau laimingas, nes nugyvenau Jam, ne sau, pagal Jo valią…nedaug. Dėl to aš kartais jaučiuosi nejaukiai, man liūdna, o Jis gi viską dėl manęs paaukojo, o aš..aš va gyvenu truputį Jam, truputį sau, truputį visuomenei, valstybei…pfu, negaliu, nieko nėra šitam gyvenime verto iš pasaulio, bent akimirkos, kas nebūtų bereikšmiška amžinybėje. Taip, aš laukiu kada pamatysiu Naujają Jeruzalę, galėsiu veidu į veida pamatyti Viešpatį ir Jo šlovę, o dabar…dabar aš noriu bėgti ir veržtis į tobulumą ir norėčiau, kad kiti veržtusi, nes juk taip pasakei Viešpatie per Paulių, mano brolį Kristuje. Ir aš nieko taip netrokštu kaip savo gyvenimą atiduoti Tau Viešpatie, gyventi dėl Tavęs, būnant mažiausiu, skelbiant Tavo Evangeliją. Bet kaip…parodyk man…duok man bendražygį…prašau tavęs Viešpatie. Man vakar dar karta atsivėrė Mato 19, 27-30…aš trokštu iš meilės gauti bent dalelę, nereik man šimteriopai, tik, kad buti prie Tavęs atėjus laikui…
Tikėkite visi Kristų, nes Jis Dievo sūnus, Gelbėtojas ir Atpirkėjas, kuris būdamas lygus su Dievu atėjo į žemę ir mirė už tave, mane ir visa žmoniją, nuo pradžios iki pabaigos, už jos nuodėmes, kad visi, kurie tiki turėtu amžinąjį gyvenimą, o ne pražūtį. Tiesiog pakvieskite maldoje jį į savo širdį, atgailaukite ir tapkite mažu ir Jis ateis į jūsų gyvenimą. Tai yra Kelias, tiesa ir gyvenimas ir tai gyvenimo prasmė, tai dėl ko gyvename šioje žemeje. Tegul kiekviena šaukiasi Kristaus į savo gyvenimą…
P.s nuo šiol gyvensiu Tau, o ne sau…
Tikėkite visi Kristų, nes Jis Dievo sūnus, Gelbėtojas ir Atpirkėjas, kuris būdamas lygus su Dievu atėjo į žemę ir mirė už tave, mane ir visa žmoniją, nuo pradžios iki pabaigos, už jos nuodėmes, kad visi, kurie tiki turėtu amžinąjį gyvenimą, o ne pražūtį. Tiesiog pakvieskite maldoje jį į savo širdį, atgailaukite ir tapkite mažu ir Jis ateis į jūsų gyvenimą. Tai yra Kelias, tiesa ir gyvenimas ir tai gyvenimo prasmė, tai dėl ko gyvename šioje žemeje. Tegul kiekviena šaukiasi Kristaus į savo gyvenimą…
P.s nuo šiol gyvensiu Tau, o ne sau…
Alyvų kalnas 2009 12 26
“Mano siela mirtinai nuliūdus” (Mt 26, 38). Taip, šiti Viešpaties žodžiai turi prasmę, bet juos išgyventi…išgyventi savimi, tai pajausti, bent mažytę dalelę to - pažinimas atneša skausmą, dalinai. Šiaip as džiaugiuosi be abejonės, juk mano Gelbėtojas gimė šią dieną, pasaulio išganytojas. Vieniems Jis džiaugsmas, Viltis, kitiems jis pajuoka ar papiktinimas, bet kas gali ištirti Viešpaties gelmes…? Bet be kita ko šitas laikas, kada viso pasaulio krikščionys džiūgauja man atneša ir apmastymus ir aš dar kartą suprantu “mano siela mirtinai nuliūdus” prasmę, gal ne giluminę, bet bent dalelę jos. Taip, niekur nesu sutikes tiek veidmainystės bei netikrumo kiek pas “brolius ir seseris”. Ne visus, bet…ar dėl to kentėjo Viešpats, Paulius rašė laiškus, o Timotiejus liejo vidines skausmo ašaras. Neaišku. Aišku tik tai, kad šviesa pasmerkta kentėti vidinę kančią, jei turi bent kruopelytę pažinimo bei Šventosios dvasios. Juk mokinys ne didesnis uz savo mokytoją..jeigu jie nekentė Jo, nekęs ir mūsų, galbūt net patys to nesuvokdami… baisu, kai žmonėse nėra Dvasios, kuri juos įtikintu dėl nuodėmės…
Žiūriu pro langą. Apėmė neapsakomas noras rašyti. Kartais taip būna, tiesiog, išlieti savo jausmus, mintis, širdį. Taip gal net paprasčiau nei kalbėtis su žmogumi, kai gali likti nesuprastas, bet čia jau kiti dalykai. Iš esmės tiesa viena, pasaulio akyse mes kvailiai, o jie išmintingi, aš tai suvokiu, bet geriau būti Žodžio vykdytoju, nei klausytoju, o kiek yra tokių, kurie vadina save krikščionimis, Kristaus mokiniai, bet jo nepažysta…keista…
Ir visgi…niekur nemaciau tiek netikrumo, kiek jo yra bažnyčioj… Bet aš vistiek nepaliausiu tikėjęs. Ne, ne Kristumi, o žmonėmis…aišku labiausiai turiu pats tikėti ir augti, kad galečiau kitais tikėti - Juk Kristus tikėjo iš meilės, nors žinojo, kad mes liksim tokie, kokie esam…tai glumina, tokia begalinė meilė…bet kartu ir nuostabu, laukiu tos dienos, kada susitiksiu su Juo…
Žiūriu pro langą. Apėmė neapsakomas noras rašyti. Kartais taip būna, tiesiog, išlieti savo jausmus, mintis, širdį. Taip gal net paprasčiau nei kalbėtis su žmogumi, kai gali likti nesuprastas, bet čia jau kiti dalykai. Iš esmės tiesa viena, pasaulio akyse mes kvailiai, o jie išmintingi, aš tai suvokiu, bet geriau būti Žodžio vykdytoju, nei klausytoju, o kiek yra tokių, kurie vadina save krikščionimis, Kristaus mokiniai, bet jo nepažysta…keista…
Ir visgi…niekur nemaciau tiek netikrumo, kiek jo yra bažnyčioj… Bet aš vistiek nepaliausiu tikėjęs. Ne, ne Kristumi, o žmonėmis…aišku labiausiai turiu pats tikėti ir augti, kad galečiau kitais tikėti - Juk Kristus tikėjo iš meilės, nors žinojo, kad mes liksim tokie, kokie esam…tai glumina, tokia begalinė meilė…bet kartu ir nuostabu, laukiu tos dienos, kada susitiksiu su Juo…
Lapkričio 10 2009 10 10
Aš einu. Vėl susimastau po ilgo laiko, tiksliau po to kas mane atskyrė nuo Jo. Ne nuo Jo, bet nuo Šventosios dvasios. Bandau atgauti sielos ramybę. Atgaila. Malda. Tai padeda. Vėl augu - gera. Augti lb. gera. Supratau, kad nuo galiu pritaikyti Napoleono mintį ir dvasiniam gyvenime - nuo aukščiausio iki žemiausio vos vienas žingsnis. Ar tai yra tas siauras kelias? Toks siauras, kad vos žingsnis ir praraja….? Viskas neturi reikšmės šitam pasaulyje, jei ne Jo Evangelija, tik tam čia gyvename. Gyvenimo prasmė - reikia bijoti ne mirti, o stoti prieš Jo veidą.
Mano siela mirtinai nuliūdus. Taip Viešpatie, aš supratau Tavo žodžius savo širdim. Turiu ramybę, bet liūdesys nepalieka. Džiaugsmas taip pat. Nebegaliu pakelti šito sugedimo, bet kur pasislėpsi? Juk Tu per Paulių pasakei, jog niekur nepasislėpsi nuo pasaulio, bet būti jame, bet ne su juo…kaip sunku. Ir viskas del to, kad jie tave suskaldė. Man liūdna del susiskaldymo. Kiek mažai ištikrūjų Tave pažysta, o Viešpatie. Ar kūniškumas suteikia tavo pažinimą?…jie galvoja nesusimastydami, kad taip. Ar atgimęs žmogus nuodėmingas…? Aš nenoriu ieškoti pas kitą krislo, bet ieškau. Atleisk.
Efeziečius Tu, Viešpatie įspėjai del pirmosios meilės. O jie neklauso. Ar tai komforto būsena? Kodel komforto būsena, ta pati primytiviausia žmogaus pasitenkinimo išraiška leidžia pamiršti Tave, viskas juk Tavo… Ar galima šiais laikais būti Pauliumi, Petru ar Jonu? Nekalbu apie apreiškimus, bet tiesiog, Evangelijos darbui… O jie vis svarsto, kodėl…ogi viskas paprasta, tik nedrasu taip teigti savo širdyje - dėl netikėjimo. Šita supratau. Juk jei Tu, Viešpatie, ateitum visa savo didybe prieš juos, jie begtų kiek įkabindami Evangelijos labui. Suteik man jėgų Viešpatie Tave mylėti kaip Tu mane myli, matyti pasaulį ir viską aplink Tavo akimis, tapti mažiausiu, o išaukštinti vien Tave, visa kuom. Amen.
Mano siela mirtinai nuliūdus. Taip Viešpatie, aš supratau Tavo žodžius savo širdim. Turiu ramybę, bet liūdesys nepalieka. Džiaugsmas taip pat. Nebegaliu pakelti šito sugedimo, bet kur pasislėpsi? Juk Tu per Paulių pasakei, jog niekur nepasislėpsi nuo pasaulio, bet būti jame, bet ne su juo…kaip sunku. Ir viskas del to, kad jie tave suskaldė. Man liūdna del susiskaldymo. Kiek mažai ištikrūjų Tave pažysta, o Viešpatie. Ar kūniškumas suteikia tavo pažinimą?…jie galvoja nesusimastydami, kad taip. Ar atgimęs žmogus nuodėmingas…? Aš nenoriu ieškoti pas kitą krislo, bet ieškau. Atleisk.
Efeziečius Tu, Viešpatie įspėjai del pirmosios meilės. O jie neklauso. Ar tai komforto būsena? Kodel komforto būsena, ta pati primytiviausia žmogaus pasitenkinimo išraiška leidžia pamiršti Tave, viskas juk Tavo… Ar galima šiais laikais būti Pauliumi, Petru ar Jonu? Nekalbu apie apreiškimus, bet tiesiog, Evangelijos darbui… O jie vis svarsto, kodėl…ogi viskas paprasta, tik nedrasu taip teigti savo širdyje - dėl netikėjimo. Šita supratau. Juk jei Tu, Viešpatie, ateitum visa savo didybe prieš juos, jie begtų kiek įkabindami Evangelijos labui. Suteik man jėgų Viešpatie Tave mylėti kaip Tu mane myli, matyti pasaulį ir viską aplink Tavo akimis, tapti mažiausiu, o išaukštinti vien Tave, visa kuom. Amen.
Tiesiog viena mintis 2009 07 28
Kai tavo patarimai nepriimami, o tavo nuomone isjuokiama, bet savo sirdyje neturi pykcio ir jo neysileidi, tai tavo vidinis “as” mirtis…
Ir visgi 2009 07 07
Ir visgi niekas neatpirks to dziaugsmo kaip buti kriksioniu, tai didziausia laime gyvenime… :)
Taip panašiu į Jėzų Ar... 2009 06 29
Argi tai ne svajonė? Ne siekiamybė? Kiek reikia augti, kokiu reikia užaugti, kad taptum panašus į Jį? Kiek reikia augti, kad mylėtum kaip Jis, bet be kančios, mylėtum tiesiog, už pačią kažkieno egzistenciją, buvimą kažkur… Jėzau, padek man tapti panašiu į Tave…
Tamsoje degantis laužas 2009 06 25
Niekas negali pasiklysti turėdamas šviesą prieš akis. Mažas jonvabalis ant žolės stiebo nutūpė ir prigludo prie kurtinančiai tylios nakties muzikos. Jis jautėsi vienišas, nors aplinkui jį naktyje švietė daug kitų jonvabalių ant kitų, trumpesnių ar ilgesnių žolės stiebų. Pakele ėjo žmogus. Jis buvo sulinkęs, atrodė, kad didžiausi sunkumai slėgė jo nugarą. Kiūtino lėtai, vingiuotu miško keliuku, aklinoje tamsoje, - jam kelią švietė tik menkučiai jonvabaliai, kurie buvo tarsi žymeklis, kad nepasiklystum, bet tam žmogui tai negelbėjo - jis buvo aklas. Jis tik jautė. Jautė, kad kažkas ten, tolumoje miško kelio yra, nežinojo nei kiek eiti nei ar iš vis tai pasiekiama. Žmogus galvojo, kad per sunki jo našta ant pečių, kad niekada nepasieks kelio pabaigos, kad pabaigos net nėra, taip pat nesusimastė del savo akių. Taip pat žmogus buvo ir kurčias. Kurčnebilys, pagalvojo jonvabalis, kaip man gaila šito žmogaus, jis nežino nei kur eina, nei girdi, jei kas kviestų, kaip jis suras naktyje degantį laužą, kad jam šviestų ir sušildytų. O žmogus ėjo. Atrodė, kad su kiekvienu žingsniu jam darėsi vis sunkiau ir sunkiau, jo nugara buvo sulinkus, keliai virpėjo, rankos sugrubę ir pūslėtos. Atrodė, kad dar žingsnis ir žmogus nukris. Jonvabalis galvojo : kaip man padėti šitam žmogui, jis nei mato nei girdi, jis niekad nenueis prie laužo. Kaip man jam padėti. Jeigu jis matytu aš jam pašviesčiau kelią ir nuvesčiau jį, jei jis girdėtų dūgsčiau jam prie ausies ir skrisčiau link laužo, o žmogus eitų iš paskos. Jis ilgai galvojo ir nusprendė : tyliai palinko maldoje, po to priskrido prie žmogaus ir įsirėmė visa savo jėga y žmogaus naštą. Ir keista, atrodo įvyko kažkas tikrai nepaprasta - žmogus atsitiesė visu savo ūgiu. Tada jonvabalis priskrido prie jo akių ir tyliai jas palietė ir įvyko dar vienas stebuklas - vargšsas žmogus praregėjo. Galiausiai gerasis jonvabalis priskrido prie žmogaus ausų ir pradėjo dūgsti jam maloniausią melodiją, kokią tik mokėjo… - žmogus pradėjo girdėti. Negalėdamas patikėti, kupinas džiugesio jis kalbėjo: iš kur, iš kur man tokia malonė, dabar aš galėsiu pasiekti šviesą naktyje, taip pat sušilti. Bet apsidaręs nustebo pamatęs, kad stovėjo šalia laužo, o aplinkui jį buvo giliai įspaustos jo pėdos - kiek ilgai jam teko eiti aplink Jį…
Kartais tereikia atsimerkti ir išgirsti ir Dievas jums nusisypsos nuostabiausia malonės šypsena :)
Kartais tereikia atsimerkti ir išgirsti ir Dievas jums nusisypsos nuostabiausia malonės šypsena :)
Skrendantys paukščiai 2009 06 22
Mano mintys kaip skrendantys vasaros paukščiai,
Taip laisvai skrajoja padangių mėlyne žydra.
Negaliu aš tylėti, norisi šaukti,
Kas supras jei nebyli sirdis.
Nerasysiu as nieko. Nei liūdesio, džiaugsmo, kančios ar aistros
Tiktai keletą posmų sudėsių brangiausių, taip ilgu, bet jinai nesustos…
Pasiilgau spalvotų sapnų…kurie kaip bijūnai kvepia saldžiai
Raudonuoja aguonų žiedai akyse tavųjų minčių…
Taip laisvai skrajoja padangių mėlyne žydra.
Negaliu aš tylėti, norisi šaukti,
Kas supras jei nebyli sirdis.
Nerasysiu as nieko. Nei liūdesio, džiaugsmo, kančios ar aistros
Tiktai keletą posmų sudėsių brangiausių, taip ilgu, bet jinai nesustos…
Pasiilgau spalvotų sapnų…kurie kaip bijūnai kvepia saldžiai
Raudonuoja aguonų žiedai akyse tavųjų minčių…
Taip 2009 06 20
Taip, meilė niekur nedingsta, ji tik auga laikui bėgant, kas benutiktų ar kaip bebūtų. Taip…:)
Birželio 17 2009 06 17
Birželio 17, laikas taip bėga, kad sunku ir patikėti. Ar banalu butu pasakyti kaip upė? Nežinau, tik jaučiu, kaip nesuskaičiuojamai lekia dienos, viena po kitos, o mes vis sukames ratu… Bet gera iseiti is rato, eiti keliu, kurio nepažinai, bet kuris yra gyvenimo prasmė, tiesa, viltis, juk tik vienas Kelias toks.
Sedžiu, mastau, žiuriu pro langą. Darganota vasara. Pradžioje galvojau, kad taip turi buti, bet dabar susimasciau, kad tiesiog yra kaip yra, Dievas viska sutvarko taip kaip Jis nori. Nežinau kodėl žmogiškumas įgalina spręsti, kad mes geriau nei Jis žinome kaip turi būti. Tik kartais Jo nesuprantu. Jo valios. Jo meilės. Arba suprantu, bet nenoriu to priimti. Svarbiausia priimti, kad po to nebutų dar skadžiau, juk kiekviena išmokta pamoka gali būti aukso vertės, ypač jei ją išmokti galima ne per kančią, o išmintingai mokantis iš kitų…bet aš tik žmogus.
Skaičiau neseniai knygų keleta, D.Carnegey, žmogus, kuris mokė žmones kaip gyventi, kuris galvojo, kad geriau žino už kitus kaip gyventi, kaip pasiekti kalno viršūnę, sėkmę, laimę gyvenimę…ir tik vakar sužinojau, kad savo gyvenimą baigė savižudybe. Tiesiog pasikorė. Argi ne ironiška? O kodėl? Todel, kad gyveno, mastė ir mokė žmogiškai ir žmogiško, bet ne iš dvasinio suvokimo. Žmogus nesuvokia, kad pats is savęs yra niekas ir yra bejėgis kažką keisti, viskas nuo Dievo valios priklauso. Jėzus kartą pasakė savo mokiniams: “kuris gi is jūsų savo jėgomis sugebėtų sau bent per sprindį ūgio pridėti”. Ir kuris gi toks? :) Paprastas, realus dalykas, bet ir to nesugebame. Aš neprašau sutramdyti jūros audrų, nuleisti lietų iš dangaus arba atriekti gabalą žvaigždžių, o tik paprasto dalyko…pridėkite sau ūgio. Va tuo ir pasibaigia visas suvokimas: “aš galiu”. Aš, aš, aš, aš, aš, aš aš aššššššššššššš…….egoizmo begalybė.
Kartais pagalvoju, kad nebegalima tikėti žmonėmis. Išskaičiuotojai, apgavikai, netesi žodžio, pikti, keikunai, paleistuviai ir tt…bet ir aš toks pats. O Dieve, padėk man keistis, keisk mano širdį, nes iš savęs esu bejėgis.
Šv. Pranciškus asyžietis pasake: “Viešpatie, suteik man jėgų ne būti guodžiamam, o guosti, ne būti mylimam, o mylėti”. Suteik man stiprybes priimti kiekvieną kančią su džiaugsmu, mylėti priešus, laiminti tuos, kurie manęs nekenčia, atsisakyti savęs, savojo aš, senojo palaidūno klaidintojo, kaltintojo, toks yra šėtonas. Padėk man Jėzau būti panašiu į Tave!
Sedžiu, mastau, žiuriu pro langą. Darganota vasara. Pradžioje galvojau, kad taip turi buti, bet dabar susimasciau, kad tiesiog yra kaip yra, Dievas viska sutvarko taip kaip Jis nori. Nežinau kodėl žmogiškumas įgalina spręsti, kad mes geriau nei Jis žinome kaip turi būti. Tik kartais Jo nesuprantu. Jo valios. Jo meilės. Arba suprantu, bet nenoriu to priimti. Svarbiausia priimti, kad po to nebutų dar skadžiau, juk kiekviena išmokta pamoka gali būti aukso vertės, ypač jei ją išmokti galima ne per kančią, o išmintingai mokantis iš kitų…bet aš tik žmogus.
Skaičiau neseniai knygų keleta, D.Carnegey, žmogus, kuris mokė žmones kaip gyventi, kuris galvojo, kad geriau žino už kitus kaip gyventi, kaip pasiekti kalno viršūnę, sėkmę, laimę gyvenimę…ir tik vakar sužinojau, kad savo gyvenimą baigė savižudybe. Tiesiog pasikorė. Argi ne ironiška? O kodėl? Todel, kad gyveno, mastė ir mokė žmogiškai ir žmogiško, bet ne iš dvasinio suvokimo. Žmogus nesuvokia, kad pats is savęs yra niekas ir yra bejėgis kažką keisti, viskas nuo Dievo valios priklauso. Jėzus kartą pasakė savo mokiniams: “kuris gi is jūsų savo jėgomis sugebėtų sau bent per sprindį ūgio pridėti”. Ir kuris gi toks? :) Paprastas, realus dalykas, bet ir to nesugebame. Aš neprašau sutramdyti jūros audrų, nuleisti lietų iš dangaus arba atriekti gabalą žvaigždžių, o tik paprasto dalyko…pridėkite sau ūgio. Va tuo ir pasibaigia visas suvokimas: “aš galiu”. Aš, aš, aš, aš, aš, aš aš aššššššššššššš…….egoizmo begalybė.
Kartais pagalvoju, kad nebegalima tikėti žmonėmis. Išskaičiuotojai, apgavikai, netesi žodžio, pikti, keikunai, paleistuviai ir tt…bet ir aš toks pats. O Dieve, padėk man keistis, keisk mano širdį, nes iš savęs esu bejėgis.
Šv. Pranciškus asyžietis pasake: “Viešpatie, suteik man jėgų ne būti guodžiamam, o guosti, ne būti mylimam, o mylėti”. Suteik man stiprybes priimti kiekvieną kančią su džiaugsmu, mylėti priešus, laiminti tuos, kurie manęs nekenčia, atsisakyti savęs, savojo aš, senojo palaidūno klaidintojo, kaltintojo, toks yra šėtonas. Padėk man Jėzau būti panašiu į Tave!
Mintis 2009 06 16
Tiesiog viena mintis, kuri perskaityta įstrigo labai giliai, sukrete, prajuokino, sugraudino. Tai motinos Teresės žodžiai: “atiduok pasauliai ka turi geriausio ir jis tau išdaužys dantis. Vis delto, atiduok pasauliui ka turi geriausio”. :)
Nuostabi žinia 2009 06 13
Taigi, turiu pasakyti sau dziugia zinia, kad esu laimingas. Gal tik tik nepastovi busena, bet kol esu arti Dievo, tol laime lanko mane ir sirdy. Sutinku daug nuostabiu zmoniu, net keista, kad ju tiek daug siam pasauly, kiek ilgai uzsidares savo kiaute buvau, o dabar kaip vezlys islindau ir pamaciau kaip gera gali buti gyventi, kaip gera buti krikscioniu, dalintis, slovinti, giedoti, surasti tokiu paciu kaip tu ir buti kartu su jais - tai didele palaima. Ir atrodo, issipildys pagaliau mano svajone dirbti su jaunimu, vesti jaunima prie Dievo, sviesti ir evangelizuoti. Siandien supratau, kad musu planai Dievui juokingi atrodo, jis pats viska sutvarko kaip turi buti ir uz viska Jam esu dekingas ir myliu jy labai, nors kartais man sunku buna suprasti Jo valia ir meile.
Dabar, kai esu vienas Dievas mane naudoja vis labiau ir labiau, tobuleju kaip yrankis ir krikscionis - pagaliau. Nors nesakau, kad viskas dingo del jos…sirdyje viskas yra, tai niekada nesibaigia…
Taigi, esu laimingas, mylintis ir mylimas, aciu Tau Viespatie :)
Dabar, kai esu vienas Dievas mane naudoja vis labiau ir labiau, tobuleju kaip yrankis ir krikscionis - pagaliau. Nors nesakau, kad viskas dingo del jos…sirdyje viskas yra, tai niekada nesibaigia…
Taigi, esu laimingas, mylintis ir mylimas, aciu Tau Viespatie :)
Vakaro atokvėpis 2009 06 07
Kaip gera, ramu, tarytum sviesos banga krutineje. Tik dziaugsmas, dziaugsmas po ilgo laiko. Atrodo, kad skrendu, Sventoji dvasia gyvena, manyje, taip gera pazinti dar karta ir dar karta, kiekviena karta is naujo Viespaties meile. Viskas ko zmogus nori, troksta yra berprasmiska. Juk Dievas yra meile - myleti kiekviena, ir ta, kuris tave keikia, ta kuris taves nekencia, kuris tau linki blogo - tai yra palaima. Myleti visus, neziurint zmogaus taip kaip Jezus mus mylejo. Pasvesti jam savo gyvenima, ne vien zodziais, bet ir darbais, gyvenimu.
Ko mes siekiam? Kodel gyvenam taip kaip gyvenam? Ar paklausiam saves kodel? Kodel as gyvenu taip, o ne kitaip, kaip noreciau, bet nedrystu. Islaisvinkime save, savo tikrajy pasaukima, kiekvienam pagal Dievo valia, perlipkime steriotipus ir tapkime tuo kuo norime tapti, tik bijome. Atsisakyti savo Ego - tai sekme, tik taip galime tapti laimingesni. Gyvendami ne del saves, o del kitu…
Dievas yra meile :)
Ko mes siekiam? Kodel gyvenam taip kaip gyvenam? Ar paklausiam saves kodel? Kodel as gyvenu taip, o ne kitaip, kaip noreciau, bet nedrystu. Islaisvinkime save, savo tikrajy pasaukima, kiekvienam pagal Dievo valia, perlipkime steriotipus ir tapkime tuo kuo norime tapti, tik bijome. Atsisakyti savo Ego - tai sekme, tik taip galime tapti laimingesni. Gyvendami ne del saves, o del kitu…
Dievas yra meile :)
Paslaptis 2009 06 05
Užsimesk gobtuvą, juodą ir tamsų.
Apgaubk savo širdį, akis bei mintis, ar to nori?
Nematyti, nepažinti, juk Viešpaties vardas per amžius
skamba, o skamba susikibę du špokai.
Kas gali pereiti per pasaulį ir pasakyti,
O Dieve, aš teisus! Sūnus palaidunas, mes esam kiekvienas
Atleiski man Tėve už mano ir mūsų…
Juk vienas takelis toks siauras yra.
Ir džiaugsiuos, šypsosiuos aš vasaros tylai
žvaigždėms, toms, kurios man svajonę atneš.
Ir laiminsiu, melsiu kas vakarą tylų aš laimės lengvos, ilgesinsos, džiugios,
vien tik Jo žodis Jo, neapraeina nė kart,
išgirsti tik susmigęs kaip bedugnė rugiuos.
Apgaubk savo širdį, akis bei mintis, ar to nori?
Nematyti, nepažinti, juk Viešpaties vardas per amžius
skamba, o skamba susikibę du špokai.
Kas gali pereiti per pasaulį ir pasakyti,
O Dieve, aš teisus! Sūnus palaidunas, mes esam kiekvienas
Atleiski man Tėve už mano ir mūsų…
Juk vienas takelis toks siauras yra.
Ir džiaugsiuos, šypsosiuos aš vasaros tylai
žvaigždėms, toms, kurios man svajonę atneš.
Ir laiminsiu, melsiu kas vakarą tylų aš laimės lengvos, ilgesinsos, džiugios,
vien tik Jo žodis Jo, neapraeina nė kart,
išgirsti tik susmigęs kaip bedugnė rugiuos.
Sielos kumščiai - ilgesio šešėlis 2009.06.03
Geležiniai sielos kumščiai, kam raudoji, ko verki
Viskas ko žmogus norėjo telpa žmogiškoj širdy…
Taip, koks kelias tas sunkus bei tolimas,
žvyro toliai, purvini takai klampynės,
Bet nejaugi Tu manasis paukšti tikiesi,
Kad bus lengva, žolynėliai iš čiobrelių sviesto…
Taip, dangus ir siela, žodžiai, gera, liūdna ir džiugu,
Kas dar…? Dar akys tos rubino, svaiginančios savo žara,
keliauju per pasaulį su aitvaru kaip vėjas,
bet kas galės išplėšti širdį, o žmogau!, nejaugi aklas tu…
Ir nesvarbu kiek laiko, metų ar dienų,
jos visos tylios, be tavęs, kaip be obels pavasario žiedų
lyg paukštis be sparnų, sužliugęs po lietaus benamis
kedena tyliai vėjas mano sielos kampučius.
Sugrįžkit, dienos tos laimingos, kai mintimis upelio pakrašty,
mes klojom kilimą iš pienių vyno svaigulingą,
kai nuo irisų kvapo to saldaus, žolė nubudo žiemą,
kai mėnesiena pasiliko dvi paras, vien tam, kad dar pažvelgtų akimis į salsvą artumos šešėlį,
ar dar išvysiu as kadais, turėtą laimę begalinę…
Viskas ko žmogus norėjo telpa žmogiškoj širdy…
Taip, koks kelias tas sunkus bei tolimas,
žvyro toliai, purvini takai klampynės,
Bet nejaugi Tu manasis paukšti tikiesi,
Kad bus lengva, žolynėliai iš čiobrelių sviesto…
Taip, dangus ir siela, žodžiai, gera, liūdna ir džiugu,
Kas dar…? Dar akys tos rubino, svaiginančios savo žara,
keliauju per pasaulį su aitvaru kaip vėjas,
bet kas galės išplėšti širdį, o žmogau!, nejaugi aklas tu…
Ir nesvarbu kiek laiko, metų ar dienų,
jos visos tylios, be tavęs, kaip be obels pavasario žiedų
lyg paukštis be sparnų, sužliugęs po lietaus benamis
kedena tyliai vėjas mano sielos kampučius.
Sugrįžkit, dienos tos laimingos, kai mintimis upelio pakrašty,
mes klojom kilimą iš pienių vyno svaigulingą,
kai nuo irisų kvapo to saldaus, žolė nubudo žiemą,
kai mėnesiena pasiliko dvi paras, vien tam, kad dar pažvelgtų akimis į salsvą artumos šešėlį,
ar dar išvysiu as kadais, turėtą laimę begalinę…
Mintys skrajūnės 2009.06.02
Taip. Gyventi - reiškia kentėti? O gal priešingai? Bet suprantama viena, tik kentėdamas žmogus tobulėja. O kodel? Kodel reikia plytos, ar smūgio, kad sutrintu tave kaip skruzdėlę, jog pamatytum save, įvertintum koks esi ir kur reikia keistis. Ar keistis reikia visą gyvenimą? Ar tai reiškia, kad nuolat kentėti skirta šiame gyvenime? Nemanau.
Kartą kalbėjau su viena vidutinio amžiaus moterimi, turinčia du sūnus mano metų. Ji man pasakojo daug savo gyvenimo atvejų, nutikimų, bet įsiminė labiausiai vienas: “iki 28 metų galvojau, kad galiu viską, maniau apie save, kad esu puiki, labai pervertinau savo asmenybę”. Bet kodėl? Kodėl taip yra? Žmogui tiek ilgai prireikia suprasti savo tikrąją vertę, nusileisti iš padangų and žemės, išlipti iš tos šlykčios puikybės. Dažniausiai pasipūtimas taip uždengia akis, tarsi skraistė, kad aplinkui lieka vien tik “aš”, vidinis super ego tampa visų svarbiausias. Žmogaus tvirtybė matuojama pagal jo nemokėjima įsiklausyti, nesitaikstymą, kompromisų nepriėmimą? Ne. Žmogaus tvirtybė yra jo vidinėje ramybėje, įsiklausyme, mokėjime išgirsti. Cinizmas tik kenkia, naikina, šlykštus bruožas. Bet kaip reikės būti sutraiškytam norint nebūti ciniku? Kiekvienas renkasi….
Gera yra turėti ramybę su Dievu. Jis atgaivina, pakelia prislėgtą, be Jo taip sunku. “Viešpatie, suteik man jėgų išdrysti prašyti Tavęs kančios kelio, kad tapčiau geresnis ir mokyčiausi, padėk man ištverti tai ko esu vertas ir ka gaunu”.
Sunku žmogui nesavame kailyje. Sunku įvertinti ką gauni, kai viskas ateina lengvai, tartum pavasario vėjas ar liepos lietus. Poezija, gražiausia klasikinė muzika, mokėjimas pajusti gamtos grožį, vertybės, asmenybės augimas? Argi to maža? Vaikai dažniausiai neįvertina savo tevų…bet juk as nebuvau tėvas, o tik tas vienas, balandis, kuris norėjo tik gero…
Kartą kalbėjau su viena vidutinio amžiaus moterimi, turinčia du sūnus mano metų. Ji man pasakojo daug savo gyvenimo atvejų, nutikimų, bet įsiminė labiausiai vienas: “iki 28 metų galvojau, kad galiu viską, maniau apie save, kad esu puiki, labai pervertinau savo asmenybę”. Bet kodėl? Kodėl taip yra? Žmogui tiek ilgai prireikia suprasti savo tikrąją vertę, nusileisti iš padangų and žemės, išlipti iš tos šlykčios puikybės. Dažniausiai pasipūtimas taip uždengia akis, tarsi skraistė, kad aplinkui lieka vien tik “aš”, vidinis super ego tampa visų svarbiausias. Žmogaus tvirtybė matuojama pagal jo nemokėjima įsiklausyti, nesitaikstymą, kompromisų nepriėmimą? Ne. Žmogaus tvirtybė yra jo vidinėje ramybėje, įsiklausyme, mokėjime išgirsti. Cinizmas tik kenkia, naikina, šlykštus bruožas. Bet kaip reikės būti sutraiškytam norint nebūti ciniku? Kiekvienas renkasi….
Gera yra turėti ramybę su Dievu. Jis atgaivina, pakelia prislėgtą, be Jo taip sunku. “Viešpatie, suteik man jėgų išdrysti prašyti Tavęs kančios kelio, kad tapčiau geresnis ir mokyčiausi, padėk man ištverti tai ko esu vertas ir ka gaunu”.
Sunku žmogui nesavame kailyje. Sunku įvertinti ką gauni, kai viskas ateina lengvai, tartum pavasario vėjas ar liepos lietus. Poezija, gražiausia klasikinė muzika, mokėjimas pajusti gamtos grožį, vertybės, asmenybės augimas? Argi to maža? Vaikai dažniausiai neįvertina savo tevų…bet juk as nebuvau tėvas, o tik tas vienas, balandis, kuris norėjo tik gero…
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
