2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

Marija

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi, kurie tiki Dievo Sunaus varda. Dievas uždėjo ant širdies apmastymą ir kurį laiką svarsčiau klausimą, kurį nuo 430 m. sprendžia ivairus tikintieji. Sakau nuo 430 m. todėl, kad tais metais įvyko Efezo visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kurio metu vyskupai su Aleksandrijos patriarchu Kirilu priešakyje įteisino ir priėmė dogmą apie Mariją - THEOTOKOS (vertimas- Dievo gimdytoja). Aišku, patriarchas Kirilas turėjo kitą oponentą, t.y Konstantinopolio patriarchą Nestorijų, kuris teigė, jog Marija yra tik žemiškojo Jezaus Kristaus motina, bet kartu atskyrė žmogišką ir dievišką prigimtį, už ką buvo sukritikuotas Kirilo ir jo pasekėjų bei ekskomunikuotas. Taigi, to pasekoje visuotinė krikščionių Bažnyčia gavo jau minėtą Theotokos dogmą.
Šiandien, siūlau pažvelgti į Mariją truputį kitoje šviesoje. Toje šviesoje, kurioje, tikiu, jog žvelgė apaštalai, daugelis Bažnyčios tėvų, reformatoriai bei nemažai krikščionių. Žinoma, pripažinsiu, jog "protestantui" yra pavojinga kalbėti apie Mariją, nes mažų mažiausiai gali likti nesuprastas brolių. Taigi, pažvelkime į Jėzaus mamą...
Marija - Šventasis Raštas sako, jog Dievas yra nuo amžių amžių - begalybės, Jis yra Alfa ir Omega, be pradžios ir pabaigos. To pasekoje ir Kristus yra nuo pradžių pradžios, nes yra Dievas, vienas iš Trejybės Asmenų. Nikėjos - kontantinopolio išpažinimas teigia, jog Kristus yra nesukurtas, o egzistavęs nuo pradžių, nes yra Dievas. Bet visgi, reikia pasakyti, kad Theotokos (Dievo gimdytoja) gali būti taikytinas iš dalies, nes juk suprantame, kad Kristus yra Dievas, bet ir žmogus. Juk mes, krikščionys tikime, kad Dievas įsikūnijo į žmogų ir tapo žmogumi per žmogų - Mariją, būtent jos įsčių pagalba. Taigi, Marija yra įsikūnijusio Dievo, Jėzaus Kristaus Žmoguje žmogiškosios prigimties davėja - indas - gimdyvė, o dieviškoji prigimtis - dievystė egzistuoja pati savaime ir negali būti kieno nors pagimdyta, nes yra amžina, Alfa ir Omega. Bet tai nepaneigia fakto, kad Mariją galima vadinti "Dievo motina", bet tik ne pažodine fundamentalia, tiesiogine prasme. Šis terminas turi būti suprantamas „dviejų prigimčių“ vienoje prigimtyje šviesoje, kartu nepamirštant, kad Jėzus Kristus yra įsikūnijęs Dievas. Skubu perspėti, neatskiriu Kristaus prigimčių kaip žmogiškosios ir dieviškosios, o teigiu vienalytį Kūną ir Dvasią, vieną prigimtį, bet tik sakau, jog žmogus gimdo žmogystę, o ne dievystę, kuri yra amžina.
Ir žinoma kad pati prigimtis nėra ir negali būti daloma apskritai. Bet Jėzaus prigimties vienybė kaip Dievo ir kaip Žmogaus yra "dviejų prigimčių" jau minėtame kontekste, kadangi Jėzus nebuvo sukurtas (t.y Jo dieviškumas, nes Jėzus Kristus yra pats Dievas (Jn 14,5), todėl gryno Dievo Marija nesukure, tai yra JĖzus nebuvo pradėtas Dievu iš vyro ir moters lyčių sąjungos, o įsikūnijo, todėl ji (Marija) yra Žmogaus Sūnaus kaip zmogaus mama, bet kartu ir Dievo netiesiogine prasme (kaip indas). To pasekoje yra teisinga Mariją vadinti Jėzaus Kristaus mama, bet ne Nestorijaus supratimo kontekste, t.y - neatskiriant dviejų prigimčių, o dvi prigimtis suprantant kaip vieną, bet ir kaip atskirus dalykus. Visgi, žiūrint mediciniškai, juk mes žinome, kad vyras ir moteris susijungia taip duodami gyvybę naujam vaisiui. Jų chromosomų sąjungos pagrindu susiformuoja pilnas žmogus, iš jų sukuriamas yra, o Jėzus gimė kitokiu pavidalu, įsikūnijo, o ne iš Juozapo gimė, todėl dar labiau yra nesukurtas kaip ir nesukurta jo dievystė. Jeigu Mariją vadinti Theothokos - Dievo gimdytoja tiesiogine prasme, tai reikštų, kad Dievas gime iš jos ir jos vyro Juozapo norų ir buvo sukurtas, ir ji pradėjo Dievą su savo vyru Juozapu. Ir, jeigu Mariją vadinti Theothokos, tai tada Jėzus neteisingai įvykdė įstatymo pilnatvę būdamas per visą gyvenimą tobulas, be nuodėmės, nes neturėjo žmogiškumo, t.y - žmogiškos prigimties, o buvo tik visu savimi Dievas. Bet dabar pats Rastas sako, kad Jis pilnai ivkyde istatymo pilnatve budamas be nuodemes. Kristus Jėzus juk pats prisėmė mūsų kentėjimus, žaizdas, kraują, kryžių - tai žmogiška, fizinės kančios ir kraujas.
Taigi, kaip matome Marija yra Dievo, tapusio - įsikūnijusio į žmogų (Mariją) mama, gimdytoja, bet ne tiesiogine, o simboline prasme - nėra dieviškos prigimties kūrėja, bet išnešiotoja viso Kristaus kaip Dievo Asmens, pagimdytoja;


Koks Marijos vaidmuo išganyme?
Dievo Žodis - Biblija sako, kad mes tik nenaudingi tarnai, Dievo tarnai, o Jis veikia per mus. Tai didelė laimė. Marijos "taip" apsireiškus arkangelui Gabrieliui yra reikšmingas, bet negalima atmesti fakto, kad Dievas galėjo kitą būdą pasirinkti ateiti į pasaulį, todėl Marijos TAIP svarbus tiek, kiek jos NE, jei toks būtų buvęs. Dievas gali ateiti, bet kokiu pavidalu - Jis visagalis. Marija parodė savo "taip" nuolankumą, ji ištarė: "Štai aš nuolanki Viešpaties tarnaitė, tebūna man kaip tu pasakei" (Luko evangelija) ir įvykdė Dievo valią. Už tai mes galime ją vadinti palaiminta, jausti tam tikrą dėkingumą, bet jos garbinti jokiu būdu. Ji yra Viešpaties tarnaitė, indas. Kitu atveju mes galėtume garbinti kiekvieną, pvz. Joną Krikštytoją, kurį Jėzus vadino didžiausiu gimusiu iš moters įsčių, ar apaštalą PEtrą, ar PAuliu, ar vienas kitą, jei tik tarnaujam Dievui. Žmogus žmogaus negali garbinti (kiti šį žodį keičia į "gerbti"). Vieną Dievą reikia garbinti (Apreiškimas Jonui 21 sk). Vienas Dievas garbintinas, visame kame ir viskuo. Amen.