2011 m. liepos 23 d., šeštadienis

Krikščionių ekstremizmas arba religijos dvasia Utoeya saloje

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi tikintieji Dievo Sūnaus Vardą. Ramybės ir Jo malonė jums.
Rašau šį apmastymą, nes negalėjau nesureguoti į neseniai įvykusius įvykius, kurie taip sukrėtė mane, tikiu ir visą krikščionišką Bažnyčią pasaulyje. Tai, kas įvyko 2011 m. liepos 22 d. Norvegijoje sukrėtė mano vidų ir tikiu, kad jus taip pat, arba bent privertė susimastyti. Kuo labiau apie tai galvoju, tuo nesuprantamiau darosi paskutinių dienų įvykiai Norvegijoje. O gal tiktų karaliaus Saliamono žodžiai, kurie yra Dievo įkvėpti: "Nėra nieko naujo po saule?" Be abejonės, tai kas buvo vakar, pasak Jo, tas yra šiandien. Tik iškelsiu užduotį, kurią turime atlikti, tai - turėti tvirtą atsakymą sau ir pasauliui dėl pasatarųjų dienų įvykių Norvegijoje. . Visas pasaulis gedi, turbūt daugelio akys nukreiptos į krikščionių Bažnyčią - smerkimas, panieka, pasipiktinimas, liūdesys, kaltinimas. Visi šie žodžiai sutelpa į žmonių jausmus, kurie apima pagalvojus apie žudiko išpuolį ir daugiau kaip 90 žmonių, jaunuolių nusinešusias gyvybes. Dar neseniai kėliau sau klausimą matydamas musulmonų fundamentalistus savižudžius - apie ką jie masto, ką galvoja, koks jų motyvas? Klausiau saves ar galėtų krikščionys taip pasielgti, ar taip gali nutikti, mūsų dienominis, XXI amžiuje? Iš istorijos archyvo atminties iškildavo VI - V a. Romoje, kai parabolanai nevaržomai siautėjo prie patriarcho Kyrylo ir mėtydavo akmenimis "eretikus" nekrikščionis, taip pat vėliau buvę kryžiaus karai į Jeruzalę, baltų žemes. Reikia paminėti ir inkviziciją, žmonių deginimus ant laužo ir kt. Daug šių dalykų paliko juodą antspaudą krikščionių vardui, juodino juos istorijos bėgyje, o šiomis dienomis yra blogas liūdijimas dabartinei ir ateities kartais. Gaila, kad taip yra...
MT 18, 6 - 7 "O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūrų gelmėje. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina". Šie prasmingi Viešpaties Kristaus žodžiai taikliai smeigia į esmę apie kurią galima kalbėti Norvegijos įvykių situacijoje. Pirmiausia tai, jog gali būti, kad daugelis silpno tikėjimo brolių ir seserų visame pasaulyje bus pasipiktinę tokiu žudiko elgesiu ir išsižadės savo krikščionių tikėjimo, tuo pačių išsižadėdami Viešpaties Jėzaus Kristaus. O Kristaus sako: "vargas tam žmogui, per kurį ateina papiktinimas". Ir tikrai, daug tokių yra šioje žemėje, kurie save vadina "brolis - sesuo", bet tokie nėra, nes "jie ne iš šios avidės. Mano avys klauso Mano balso, jos seka Mane". Aš keliu klausimą - ar gali tikrai Viešpaties Kristaus tarnas taip pasielgti? Žmogus, kuris save vadina krikščioniu, bet taip nesielgia yra melagis ir veidmainis, toks nėra pažinęs Kristaus, paliestas Jo Šv.Dvasios. Toks žmogus yra religingas ir gyvena religijos dvasia, kuri yra iš velnio, bet ne Šv. Dvasia, kuri yra iš Dievo. Taip buvo visais amžiais, pradedant nuo pirmųjų krikščionių ekstremistų parabolanų, vėliau buvusių kryžiaus karų, inkvizicijos iki penktadienio dienos įvykių Norvegijoje. Tai velnio darbas ir tas žmogus nėra Dievo matęs, nes joks Dievą pažinęs žmogus negalėtų nuskriausti taip savo artimo, atimti iš jo gyvybę.
Todėl turime turėti tvirtą atsakymą sau, o ir tiems, kurie mums mes kaltinimą: "štai, žiūrėkite koks jūsų tikėjimas". Turime atsakyti, kad tokie nėra Dievo matę ir jie nėra mūsų broliai ir seserys ir mes neturime nieko bendro su jais. Taip pat turime suprasti kaip svarbu mūsų liūdijimas asmeninis kiekvieną dieną šiame nuodėmės pavergtame pasaulyje.
Todėl raginu ap.Pauliaus žodžiais: "būkite šventi, elkitės pagal pašaukimą! Tegul žmonės matydami jūsų gyvenimą mato Kristaus atspindį".

"Budėkite ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą". Melskimės už žuvusiųjų artimuosius, kad Dievas jiems teiktų stiprybės, taip pat už silpno tikėjimo brolius ir seseris, kad jie nepasipiktintų ir neatkristų, taip pat už tuos, kurie svarsto, stebi ir galvoja apie šiuos įvykius, kad tie įvykiai nebūtų paskata blogai galvoti apie Jėzaus Kristaus vardą jiems.

Ramybės ir Dievo vedimo jums visiems, amen,
Garbė mūsų Viešpačiui Kristui.

2011 m. liepos 5 d., antradienis

Lietuvos ir Lenkijos "problema" - arba mokinystė Kristuje

Sveiki gyvi broliai ir seserys, mano draugai. Būkite palaiminti ir ramybėje su Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tegul Jis jus gaivina savo žodžio rasa, jūsų širdis malonių džiugesio lietumi, o jūs būkite klusnume Jam.
Taigi, širdyje buvau paragintas parašyti apie situaciją, kuri sukelia nemažai diskusijų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Istorikai, politologai, politikai, įvairaus sluoksnio intelektualai ir visi kas neturi svetimo jausmo pilietiškumui girdi ir svarsto apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Antai, gerb. profesorius istorikas A. Bumblauskas diskutuodamas su Tomu Vencloca radijo laidoje dar neseniai provokavo klausytoją dėl šių santykių tarp dviejų šalių. Prisipažinsiu, pasipiktinau T. Venclovos žodžiai ir perjungiau kanalą. O turbūt be reikalo geriau pagalvojus... nors, visgi kaip pažiūrėsi, nacionalizmo dvasia yra ir buvo kiekviename lietuvyje. Vienur daugiau, kitame mažiau, bet ji yra. Kaip ir kiekvienos šalies pilietyje, bent anos...XX a. kartos, kurios tautybė nėra - kosmopolitas, o žmogus save identifikuoja tam tikros tautybės priklausiniu. Taigi...BET yra sveikas nacionalizmas ir toks, kuris nėra sveikas. Turime sirgti sveiku nacionalizmu, bet svarbiausia nepamiršti, kad mūsų laukia daug didesnė Tėvynė, kad mūsų TĖVYNĖ DANGUJE, su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, ir, kad greitai būsime toje Tėvynėje, kurie esame Jo... :) Aleliuja!

O žvelgiant istoriškai, Lietuvos ir Lenkijos santykiai klostėsi sudėtingai nuo pradžių. Ir visgi neįmanoma nutylėti tokio dalyko, jog dauguma tų sudėtingų atvejų buvo sukeliama ir žemesniųjų bajorų sluoksnių. Antai pats karalius Jogaila 1412 m. laiške Vytautui vadina jį lygiaverčiu valdovu, broliu. Dauguma kurstytojų buvo smulkioji Lenkijos bajorija, kuri po Horodlės unijos suteikė herbų teises Lietuvos bajorijai ir taip įgijo tam tikrą persvarą, kuri laikui bėgant vis augo. Žinoma, neturim nepaminėti ir prieš- unijinės savaitės, kuomet lietuviai, būdami prie Smolensko "prarado" vakarų LDK žemes...tiksliau Lenkijos buvo okupuotos jos prieš pat Liublino uniją 1569 m. Taip pat ir 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, kai LDK praktiškai buvo uzurpuota Lenkijos politinių siekių ir tolimesnio egzistavimo atveju būtų mažai teisių teturėjus. Apie Pilsudskio ir Želigovskio manevrus ties Vilnium rašyti irgi nereikia, buvo visko. BET...jei mano brolis man nusidėtų, o po minutės ateitų ir atgailautų belieka jam atleisti visa širdimi. Juk to moko mus ir Viešpats mūsų Jėzus Kristus. Kristus per ap.Paulių rašo Efz 4 sk 26 eil: "Rūstaukite ir nenusidėkite. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rustybės"..
Be abejonės, neneigiu, kad yra tam tikrų vietų, kada ir LDK, o vėliau Lietuvos valstybė yra sužeidusi savo kaimynę Lenkiją. Turime tą suprasti ir gyventi šia diena, pamiršdami visa kas negera, taikoje.

O dabar pakalbėkim trumpai apie masonų ložę, brolių kiršintoją Tomaševskį ir tam tikrus masonų ložės principus. Kaip žinia Tomaševskis priklauso masonų ložei.
Masonų ložė - organizacija, kuri veikia brolijos principais. Vienija daug masonų ložių visame pasaulyje. Viešumoje pasisako už brolybę, vienybę, lygybę. Taip pat už švietimą, laisvą žodį, valdžių padalijimą ir t.t Gražūs siekiai labai, sutinku. O dabar pažiūrėkim kaip yra iš tikrųjų. Prancūzijos revoliuciją nors ir atnešė "laisvę", tačiau daug kraujo buvo pralieta. Taip pat LABAI NORIU IŠSSKIRTI revoliucijų periodą 1830 - 1865 m. Europoje, pradedant Belgija, baigiant Lietuva ir kitomis šalimis. Daugelį revoliucijų, užnugaryje stovėjo masonų ložės, tikiu ir dabar stovi. IR pagrindinis principas nepasikeitė iki šiol. Tai dirbtinis nacionalizmo sukėlimas. Lygiai tas pats kas vyksta Lietuvoje dabar - dirbtinai keliamas lietuvių nacionalizmas, kuris nėra sveikas nacionalizmas, o yra atmiežtas su neapykanta ir panieka. Toks nacionalizmas, tiek lenkų, tiek lietuvių pusėje blogai. Tai šėtono darbas ir taip sakau todėl, kad dėl tokio nacionalizmo brolis, kuris yra Kristuje, o brolis lenkas, kuris yra Kristuje vienas kito ima neapkesti. O tokių pavyzdžių matau šalia saves net, jų yra. Lygiai taip pat jų yra ir mūsų tautoje, tiek lenkų tautoje. Ir viskas dėl vieno ar kelių žmogaus provokacijų? Žmogaus/nių, kurie neapkenčia Kristaus, kurie iškelia save aukščiau kitų, kurie per spaudą manipuliuoja kitais, kurie kiršina brolius ir seseris, dėl ko kenčia meilė vienas kitam...

Mylimymieji, jokiu būdu nereikia leistis pasiduoti provokacijoms blogio, o blogį nugalėti geru. Taip pat ir draugus pamokyti, bei perspėti.
Tomaševskio ir jo pasekėjų tikslas yra Vilniaus krašto autonomija. Mes to neturime leisti, bet, jei bus tokia Dievo valia - tebunie. Bet jokiu būdu neturime laikyti pykčio dėl to širdyje ant lenkų tautos, pagiežos ar dar ko nors, kas trukdytų mylėti savo artimą...

Kristus juk sakė: "Mylėkite savo priešus. Laiminkite jus persekiojančius, laiminkite, o ne keikite".
Tai tiek, gyvenkime ramybėje su Juo ir Jame. Amen.

P.s Prašau jūsų visų išplatinti šį teksta su prašymu, kad visi jungtumėmės maldoje už Valdemarą Tomaševskį, kad jam Viešpats Kristus Jėzus akis atvertų per savo malonę, už lietuvių ir lenkų tautas, už mūsų santaiką ir meilę bei pagarbą vienas kitam .