Krikščionių ekstremizmas arba religijos dvasia Utoeya saloje

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi tikintieji Dievo Sūnaus Vardą. Ramybės ir Jo malonė jums.
Rašau šį apmastymą, nes negalėjau nesureguoti į neseniai įvykusius įvykius, kurie taip sukrėtė mane, tikiu ir visą krikščionišką Bažnyčią pasaulyje. Tai, kas įvyko 2011 m. liepos 22 d. Norvegijoje sukrėtė mano vidų ir tikiu, kad jus taip pat, arba bent privertė susimastyti. Kuo labiau apie tai galvoju, tuo nesuprantamiau darosi paskutinių dienų įvykiai Norvegijoje. O gal tiktų karaliaus Saliamono žodžiai, kurie yra Dievo įkvėpti: "Nėra nieko naujo po saule?" Be abejonės, tai kas buvo vakar, pasak Jo, tas yra šiandien. Tik iškelsiu užduotį, kurią turime atlikti, tai - turėti tvirtą atsakymą sau ir pasauliui dėl pasatarųjų dienų įvykių Norvegijoje. . Visas pasaulis gedi, turbūt daugelio akys nukreiptos į krikščionių Bažnyčią - smerkimas, panieka, pasipiktinimas, liūdesys, kaltinimas. Visi šie žodžiai sutelpa į žmonių jausmus, kurie apima pagalvojus apie žudiko išpuolį ir daugiau kaip 90 žmonių, jaunuolių nusinešusias gyvybes. Dar neseniai kėliau sau klausimą matydamas musulmonų fundamentalistus savižudžius - apie ką jie masto, ką galvoja, koks jų motyvas? Klausiau saves ar galėtų krikščionys taip pasielgti, ar taip gali nutikti, mūsų dienominis, XXI amžiuje? Iš istorijos archyvo atminties iškildavo VI - V a. Romoje, kai parabolanai nevaržomai siautėjo prie patriarcho Kyrylo ir mėtydavo akmenimis "eretikus" nekrikščionis, taip pat vėliau buvę kryžiaus karai į Jeruzalę, baltų žemes. Reikia paminėti ir inkviziciją, žmonių deginimus ant laužo ir kt. Daug šių dalykų paliko juodą antspaudą krikščionių vardui, juodino juos istorijos bėgyje, o šiomis dienomis yra blogas liūdijimas dabartinei ir ateities kartais. Gaila, kad taip yra...
MT 18, 6 - 7 "O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūrų gelmėje. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina". Šie prasmingi Viešpaties Kristaus žodžiai taikliai smeigia į esmę apie kurią galima kalbėti Norvegijos įvykių situacijoje. Pirmiausia tai, jog gali būti, kad daugelis silpno tikėjimo brolių ir seserų visame pasaulyje bus pasipiktinę tokiu žudiko elgesiu ir išsižadės savo krikščionių tikėjimo, tuo pačių išsižadėdami Viešpaties Jėzaus Kristaus. O Kristaus sako: "vargas tam žmogui, per kurį ateina papiktinimas". Ir tikrai, daug tokių yra šioje žemėje, kurie save vadina "brolis - sesuo", bet tokie nėra, nes "jie ne iš šios avidės. Mano avys klauso Mano balso, jos seka Mane". Aš keliu klausimą - ar gali tikrai Viešpaties Kristaus tarnas taip pasielgti? Žmogus, kuris save vadina krikščioniu, bet taip nesielgia yra melagis ir veidmainis, toks nėra pažinęs Kristaus, paliestas Jo Šv.Dvasios. Toks žmogus yra religingas ir gyvena religijos dvasia, kuri yra iš velnio, bet ne Šv. Dvasia, kuri yra iš Dievo. Taip buvo visais amžiais, pradedant nuo pirmųjų krikščionių ekstremistų parabolanų, vėliau buvusių kryžiaus karų, inkvizicijos iki penktadienio dienos įvykių Norvegijoje. Tai velnio darbas ir tas žmogus nėra Dievo matęs, nes joks Dievą pažinęs žmogus negalėtų nuskriausti taip savo artimo, atimti iš jo gyvybę.
Todėl turime turėti tvirtą atsakymą sau, o ir tiems, kurie mums mes kaltinimą: "štai, žiūrėkite koks jūsų tikėjimas". Turime atsakyti, kad tokie nėra Dievo matę ir jie nėra mūsų broliai ir seserys ir mes neturime nieko bendro su jais. Taip pat turime suprasti kaip svarbu mūsų liūdijimas asmeninis kiekvieną dieną šiame nuodėmės pavergtame pasaulyje.
Todėl raginu ap.Pauliaus žodžiais: "būkite šventi, elkitės pagal pašaukimą! Tegul žmonės matydami jūsų gyvenimą mato Kristaus atspindį".

"Budėkite ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą". Melskimės už žuvusiųjų artimuosius, kad Dievas jiems teiktų stiprybės, taip pat už silpno tikėjimo brolius ir seseris, kad jie nepasipiktintų ir neatkristų, taip pat už tuos, kurie svarsto, stebi ir galvoja apie šiuos įvykius, kad tie įvykiai nebūtų paskata blogai galvoti apie Jėzaus Kristaus vardą jiems.

Ramybės ir Dievo vedimo jums visiems, amen,
Garbė mūsų Viešpačiui Kristui.