Švč. Sakramentas ar Viešpaties vakarienė

Taigi, tesiame toliau jautriausių temų nagrinėjimą ir šį kartą viena pati jautriausių temų, sukelianti įvairių prieštaringų jausmų tikintiesiems yra - Viešpaties vakarienė. Romos katalikų bei liuteronų bažnyčios šią vieną svarbiausių dogmų apibūdina kaip tiesioginį Kristaus fizinį kūną ir kraują ostijoje ir taurėje. Pvz. liuteronų teiginys Eucharistijos mokymo yra toks: "Šiuo sakramentu suteikiamas nuodėmių atleidimas, gyvybė ir išganymas". Tokios pačios pozicijos laikosi ir Romos katalikų bažnyčia. Reformatų bažnyčia lygiai taip pat panašiai traktuoja visa tai. Tuo tarpu radikalios reformacijos paliesti evangelikalai, nusprendę grįžti į 12 apaštalų laikus, Viešpaties vakarienę priima kaip dvasinį alegorinį Viešpaties mirties ir pralieto kraujo priminimą. Taigi, tokie yra skirtumai. Žvelgiant paviršutiniškai jie išoriniai ir didesnės reikšmės lyg ir neturi, bet pabandykim truputį pažvelgti į dvasinę šio reikalo pusę, būtent tai, kas NUSTATO širdies motyvus.

1) Daugiausia diskusijų sukelianti vieta yra JONO evangelijos 6 skyrius nuo 47 iki 65 eilutės. Čia Jėzus kalba apie tai, kad "Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės. Kas valgo mano kūna ir geria mano kraują, tas turi amžiną gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutinią dieną. Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano krauja, tas pasielieka manyje, ir Aš jame". Vėliau, 63 eilutėję Jėzus sako: "Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas. Taigi, visos ištraukos nededu, bet jūs ją patys galite persiskaityti savo Biblijos vertimuose, jei tik norite ir ieškote tiesos. Taigi, atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad viskas yra tinkama ir tai yra Jo kūnas ir Jo kraujas. Žydų fariziejai to nesuprato ir piktinosi, kaip ir mokiniai su Juo, tuo metu buvę pasipiktino ir pasitraukė, nes - jie nesuprato. Vėliau, galime pažiūrėti į I kor 11 sk 25 eil, bei galite savarankiškai JĖzaus paskutinę vakarienę susirasti aukštutiniame kambaryje kur JĖzus sako: "Tai darykite mano atminimui". O kas yra atminimas? Atminimui mes darome būtent tai, kad atsimintume ką Viešpats padarė, o ne išgyvendami dabartį lyg JĮ norėdami suvalgyti. Butent, kaip jau minėjęs esu anksčiau Bažnyčios mokytojas Augustinas yra nusistebėjusiai rašęs: "lyg jie norėtų suvalgyti Viešpaties kūną". Ir iš tiesų, įdomu.

2)Romos bažnyčia turi įdomią tradiciją su Epitafijonu. Epitafijonas tai toks įdomus dalykas skirtas atminti kam nors, užrašai kokie nors, eiliuoti pvz. ant antkapių. Katalikai turi tradiciją šį epitafijoną pagerbti, tarsi tai būtų pats Kristus, bet kaip teigia jie, tai nėra Kristus. Eucharistiją galėčiau prilyginti būtent tam, nes Epitafijono gili tradicija yra uždengti Viešpaties dirbtinį atminimo kapą bažnyčioje per didijį penktadienį. Taigi, nors tai atminimas, kuris mums padeda atsiminti ką Viešpats padarė, bet tai nėra tikras fizinis Viešpats - epitafijone.

3) Jėzus Kristus Jono evangelijos 6 skyriuje, jei skaitėte kalbėjo apie tai, kad Dvasia teikia gyvybę ir, kad Jo žodžiai, kuriuos Jėzus kalba yra gyvybė. Būtent tai yra dvasinė Viešpaties vakarienės pusė. Ar pamenate Rašto vietą Jn 4, 24 - 25 "Bet ateina valanda,- jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. Dievas yra Dvasia, ir JĮ garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje". Būtent tai yra ištrauka iš Jėzaus Kristaus pokalbio su samariete moterimi prie šulinio, kai ši pasakė, kad Jeruzalė yra vieta kur Dieva reikia garbinti. Būtent ten stovėjo Saliamono šventykla, kurioje gyveno Dievas ST laikais. O Kristus kalbėjo apie ateinančius laikus, apie tiesą ir dvasią, juk argi Jis melavo ir neatsiuntė Šv. DVasios, Guodėjo vėliau? Būtent vidiniais širdies nuostatais, Šv. Dvasios vedami mes turime garbinti Dievą, o ne išorėje darytais žmogaus rankų darbo dirbiniais. SEnojo Testamento laikai baigėsi, kai Dievas gyveno šventykloje, žmogaus rankų darbo namuose, o dabar Dievas pats apsigyvena tikinčio Jo Sūnumi Kristumi širdyse Šv. DVasia. Tai didelis dalykas - PATS DIEVAS GYVENA ŽMOGUJE. Ar galite tuo patikėti? Jei vadinate save tikinčiaisiais krikščionimis ir nepriimate šitų žodžių, tai manau reikia susimastyti ar tikrai esate tikintys. Taigi, dar karta akcentuoju, kad tikrieji garbintojai garbina Dievą viduje, savo širdyse, tiesoje ir dvasioje - savo visu gyvenimu, kiekviena gyvenimo diena - ar tai būtų darbe, ar mokykloje, ar studijose, ar santykiuose su draugais, šeimoje, ar vaikinas su mergina ir t.t. Viešpats gi ir sako vėliau fariziejams: "Kokios nerangios jūsų širdys!" "Iš išorės jūs gražūs, bet viduje pilni nedorybės". Ir Viešpats mūsų reikalauja pirmiausia ne išorinio garbinimo, kuris paprastai liaudyje vadinamas davatkiškumu, fariziejiškumu, o vidinio. Ir vidinis garbinimas kyla tik iš GYVO sąntykio su Kristumi Jėzumi.

4) Taigi, Eucharistija tokia, kokia yra šiandien atsirado ne iškart, o tik nuo III a.kaip kompromisas dėl velykų datos iš rytų, o galutinai susiformavo dar keletui amžiui praėjus. IKI TOL Pradžioje pirmieji mokiniai ir apaštalai rinkdavo tai vienur, "tai kur namuose pas vienas kitą ar kur kitur ir laužydavo džiugia širdimi duoną prisimindami ką Viešpats už juos padarė" (Apd). Būtent, jie turėjo GYVĄ tikėjimą, Kristų širdyse, Kristaus Dvasią ir jiems nereikėjo išstatyto Kristaus prieš akis. Jie JĮ tikėjo širdimis, Jis pats Dvasia gyveno jų širdyse. O jie JĮ tikėdami būvo lyg vienas Kūnas, sujungti į vieną dvasinę Bažnyčią ir laužydavo duoną ir gerdavo vyną prisiminimui Viešpaties aukos. Ar suprantate tai?

5) Toliau dar pabandykime pažiūrėti ką reiškia JĖzaus žodžiai "valgyti mano kūną ir gerti mano kraują". Ogi pažiūrėkime Jono evangelijos 15 skyrių pvz, jis labai gerai tai iliustruoja. KĄ JĖzus sako? Sako, kad Jn 15, 3 - 4 "Jūs jau dėl žodžio esate švarūs, kurį jums kalbėjau (jei įtikėjome). Pasilikite manyje, ir Aš pasiliksiu jumyse. Toliau Jėzus tesia mintį apie vynmedį ir šakeles, kuriomis esame ir kaip svarbu pasilikti JAme - Vynmedyje. 10 eilutėje Jis priduria: "Jei laikysitės mano įsakymų pasiliksite mano meilėje, kaip Aš vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje". Ar matote tai brangieji? Gi Viešpats neturėjo pažodžiui mintyje to, kad valgykite mano fizinį kūną ir gerkite mano kraują fizinį ir gausite nuodėmių atleidimą ir išgelbėjimą. Jis visų pirma sakė: TIKĖKITE, GARBINKITE tiesoje ir dvasioje, VISU SAVO GYVENIMU, pasilike MANYJE ir tada turėsite GYVYBĘ. Gyvybė yra buvimas Kristuje, būtent DVASINE prasme - ŠVENTOJI DVASIA gyvena mumyse juk, jei tik esame įtikėję Viešpatį Kristų. Todėl mums nereikia dar ir dar, ir dar, ir dar, kas dieną vėl ir vėl priimti Kristų, idant būtume vėl ir vėl apvalyti ir turėtume išganymą. Tai pati baisiausia apgavystė, kokia tik žmogus gali save apgaudinėti. Net, jei tu tikrai tiki, kad ostijoje pats Kristus, ar lempelėje Kristus, ar Altoriuje Kristus, tai nieko nekeičia mylymasai. Kristus savo ŠV.Dvasia gyvena žmonių širdyse! Viliuosi, kad tuom patikėsi ir nuo stabmeldystės grešiesi prie Tikrojo Gyvojo Dievo, kuris Šv. Dvasia gyvena tikinčiuose JĮ...


O su tikinčiaisiais gyvą Kristų džiaugiuosi ir raginu išlikti tvirtais Gyvajame Viešpatyje :). Galinga Jo Dvasia.
Amen.