Apie pašaukimą

Sveikinu jus tikintieji Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu. Malonė ir ramybė jums.
Šiandieną pažiūrėkime ką Dievo žodis - Biblija sako apie pašaukimą, koks jis turėtų būti ir kaip jis yra tinkamai ar netinkamai suprastas ir aiškinamas kai kuriose bažnyčiose.
Dažniausiai pašaukimo klausimas yra nagrinėjamas Romos katalikų ir stačiatikių, ortodoksų bažnyčiose, bet šiuo atveju atveju apsiribosiu vėlgi, vakarų tradicija, kuri yra - Romos katalikų bažnyčia (toliau RKB). Taigi panagrinėsim punktais:

1) Štai kaip pašvestą gyvenimą apibūdina Vitaconsecrata Romos katalikų pašvestųjų svetainė internetiniame puslapyje. Įdedu ištrauką iš jo su internetine nuoroda: http://www.vitaconsecrata.lt/dievui-pasvestasis-gyvenimas.html
O ištrauka atrodo taip: "Tai gyvenimas krikščionių vyrų ir moterų, kurie stengiasi gyventi panašiai, kaip gyveno žemėje pats Jėzus Kristus. O jis buvo skaistus, neturtingas ir klusnus. Pats Jėzus pasirenka ir pašaukia sau tuos, kuriuos nori, dovanodamas jiems galimybę būti visiškai atsidavus jam kaip Sužadėtiniui. Šis ryšys praturtina ir papuošia Bažnyčią šventumu, tokiu kaip šv. Benedikto ir šv. Skolastikos, šv. Pranciškaus ir šv. Klaros, šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono... Pašvęstasis gyvenimas tęsia Jėzaus veikimą pasaulyje ir yra pranašiškas būsimojo gyvenimo liudijimas visiems tikintiesiems.
Kad suprastume pašvęstojo gyvenimo svarbą krikščionių bendruomenei, pabandykime įsivaizduoti, kokia būtų Bažnyčia, jei nebūtų pašvęstųjų? Nukentėtų ne tik kai kurios labai vertingos tarnystės, bet pirmiausia pristigtų radikalaus Kristaus sekimo ženklo, kurio visiems labai reikia.
Bažnyčia yra tokia, kokią matome, nes joje yra žmonių, pasiruošusių atsisakyti visko, kas trukdo radikaliai sekti Kristumi. Pašvęstieji, vienuoline profesija prisiimdami Kristaus gyvenimo būdą – skaistų, neturtingą ir klusnų, nuolankų ir nuosaikų, nukreiptą į artimo meilę, tampa reikšmingu Bažnyčios elementu ir paradoksalia, tačiau kerinčia Dievo Karalystės pranašyste pasimetusiame pasaulyje".

2) Toliau Vitaconsecrata pateikia mums apibūdinimus pašvestųjų gyvenimo formų: http://www.vitaconsecrata.lt/pasvestojo-gyvenimo-formu-ivairove.html (kad nebūtų labai ilgas straipsnis šičia, tai tiesiog padarykite adresą nuorodos COPY - PASTE ir patys pasiskaitykite)

3) Čia ta pati vitaconsecrata svetainė kalba apie "pasauliečių" institutus: http://www.vitaconsecrata.lt/pasaulieciu-institutai.html

4) O štai kaip apibūdinamas pats pašaukimas, kas tai yra tame pačiame vitaconsecrata puslapyje: http://www.vitaconsecrata.lt/pasaukimas.html

Prieš komentarą prašau įsiskaityti į vitosconsecratos aptariamą pašaukimą, o po to peržvelgti komentarą.
O DABAR pažiūrėkime ką Dievo žodis - Biblija (pats Dievas) kalba savo žodyje apie pašvestą gyvenimą ir radikalų Kristaus sekimą:

KOMENTARAS:

1)Pirmasis pašaukimas, įvykęs Biblijoje ir Adomo ir Ievos. Jie abu buvo pašaukti paklusti Dievui ir Jį mylėti (tai yra - paklusti Jo valiai), bet savo pašaukimo jie neįvykdė ir mes žinome, kas nutiko toliau ir, kad buvo išvyti jie iš Edeno sodo.

2)Toliau, vienas ryškesnių pašaukimų yra Nojaus pavyzdys. Nojus, paprastas žemės gyventojas, tiesiog žmogus, gyvenęs teisiai buvo pašauktas Dievo liūdyti pasauliui apie artėjantį Tvaną, statyti arką. Lygiai taip mes pašaukti statyti Arką iš šiais laikais - skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją, kad žmonės įtikėtų Gyvajį Dievo Sūnų Jėzų Kristų idant būtų apsaugoti Paskutinę Dieną (simbolinis Tvanas, tik bus ne Tvanas, o ugnis iš dangaus.

3) Kitus pašaukimus galime prisiminti ir prisiminti, tiesiog dėl pernelyg daugybės jų visų neminėsiu, o paimsiu pavyzdžiu Abraomą, Izaiją, Ezechielį, Samuelį, Jeremiją, Danielių, Viešpaties Kristaus mamą Mariją bei Joną krikštytoją. Visi jie buvo nuostabaus Dievo, o vėliau ir ateinančio Viešties Kristaus liūdytojai, pranašai bei Jo plano vykdytojai. Kiekvieną atskirai pašaukimą rekomenduoju paskaityti Rašte pačiam asmeniškai. Pvz. IZAIJO PAŠAUKIMAS: tai nuostabus pašaukimas, simbolizuojantis mums Jėzaus Kristaus apvalomą kraujo galią: IZ, 6, 8; Arba, jei pažiūrėtume Kristaus mamos Marijos pavyzdį irgi pamatytume nuolankų jos atsiliepimą Viešpaties kvietimui.
Apaštalas Paulius apie savo pašaukimą: Gal, 1, 15 - 16 "Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos isčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau jį pagonims". Taigi, nuostabus dalykas, kad Viešpats dar mums esant mamos pilvelyje jau turi mums paruošęs pašaukimą tam tikrą :).

4) O dabar pažvelkim kodėl Romos katalikų bažnyčios pašaukimas neatitinka Biblijos (pačio tikro, vienintelio ir Gyvo Dievo žodžio) ir yra iškraipytas:
4.1 Vitaconsecrata gražiai labai aptaria, kad tai pašvestas gyvenimas, tai radikalus Kristaus sekimas. Kad tai gyvenimas neturte, skaistume, klusnume, kad tai įpatinga tarnystė ir įpatingas pašaukimas Dievui. Bet ar tikrai taip yra?
MT 19, 16 - 21, ypac 21 eilutė (mes šią istoriją žinome ar bent esame girdėję) kalba apie jaunuolį, kuriam Jėzus liepė eiti ir parduoti viską ką turi, išdalinti vargšams ir tada sekti Jį. Labai gaila, kad daugelis tikinčiųjų, ypač viduramžiais šį Jėzaus raginimą suprato pažodžiui, parduodavo savo turtą, išdalydavo jį (PVZ. Emanuelis toks Prancičkaus pasekėjas vienas pirmųjų - "Prancičkaus žiedeliai" knygoje rašo ar kiti panašūs atvejai) ir tada pasitraukdavo kur nors į vienumą ar askezę ar pvz. Prancičkaus atveju - skelbti Evangeliją. Deja, kas tinka Prancičkui, nebūtinai tinka mums. Sakau tai, nes gaila matyti kaip per istoriją šimtai, net gana garsių Romos bažnyčios vyrų šį Kristaus liepimą suprato pažodžiui tiesiogine prasme, o nesuprato tikrosios evangelinės prasmės. Juk turtas, kurį Jėzus ragina parduoti gali būti, bet kas: TAI GALI BŪTI mūsų teologinis išsilavinimas, kuris mums sukelia aroganciją ir puikybę ir per savo teologinius "turtus" nematome tiesos, tai gali būti FACEBOOK, tai gali būti netinkama kompanija, tai gali būti tam tikra nuodėmė ar, bet kas prie ko esam prisirišę ir kas mums trukdo sekti Kristų visa širdimi, todėl katalikiškas kvietimas sekti Jėzų išskirtinai neturte neturi jokio biblinio pagrindimo ir yra veikiau radikalus Rašto iškraipymas, nei radikalus Kristaus sekimas. Jei mano žodžiai jums jau sukėlė pyktį, tai labai prašau jus pažiūrėti 2 Jn, 1 eil, kur Jonas rašo kokiai tai ponei, veikiausiai kažkam iš imperatoriaus rūmų ar kilmingųjų (kurie buvo išskirtinai turtingi). Vėliau mes žinome pavyzdžių, kai imperatoriaus žmona net buvo krikščionė (oho kokie turtai!). Taigi, matome, kad Kristaus sekimas nebūtinai yra neturtas. Neturas yra tik tuo atveju, jei jums pinigai trukdo sekti Kristų, pvz. esate darboholikas dėl pinigų ar verslininkas nesąžiningas ir nemokate mokesčių valstybei ar kitaip apgaudinėjate valstybę - būtent radikalus Kristaus sekimas tai yra ASKEZĖ (susilaikymas). ASKEZĖ NUO NUODĖMĖS - VIDINĖ ASKEZĖ, o ne koks išorinis atributas kaip abitas. Juk Kristus irgi sakė fariziejams: "Jūs pabaltinti karstai. Esate gražūs iš išorės, bet viduje pilni nedorybės". Ir pranašas Elijas sako: I kar, 18 sk, 21 eil: "Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą". Kitame Biblijos vertime A. Kavaliausko išversta: "Ar ilgai būsite su dvejais ramentais". Taigi, Elijas klausia: Kada radikaliai ŠIRDYJE pasišvęsi Kristui? Kada liausies nuodėmiavęs, kada tapsi tikrai Jo mokymu pašventęs Jam savo gyvenimą tuo kuo esi? Ar tai būtum mokytojas, ar statybininkas, ar stalius, ar dizaineris, ar projektuotojas, ar mechanikas, ar valytojas, ar gydytojas - turi pašvęsti gyvenimą JAM. Turi visiškai priklausyti Kristui, gyventi SKAISTUME (skaistumas - visąpusis susilaikymas nuo nuodėmės), tavo širdis neturi būti pasidalijus. Deja, šitą privilegiją neteisėtai prisiemė būtent vienuolinis arba "pašvestųjų" gyvenimas.

4.2 Dabar jūs galvojate: "Hm, o tai kas tada skelbs Evangeliją? Kas tada mokys žmones Kristaus mokslo? Kas tada juos ugdys pagal Viešpaties valią? Kas tada rūpinsis ligoniais, seneliais, našlaičiais, prispaustaisiais? Brangieji, šita UŽDUOTIS skirta ne kažkokiam vienam išskirtinam "luomui", o mums visiems. Mes esame pašaukti (jei tik esame įtikėję) būti Kristaus sekėjais, būti Jo Gyvais liūdytojais, būti Jo mokiniais, kuo labiau pasauliui (netikintiems) savo gyvenimu kur bebūtume liudijant JĮ (darbais ir žodžiais). Tai nėra kažkokios rasės ar luomo privilegija. Juk ir BIBLIJA mums sako: JOK 1, 27 "Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu. Tai gal šiti žodžiai tik atskiram luomui? Gal tik tiems, kurie gyvena pasislėpę nuo pasaulio? O DVASINE UBAGYSTE, kodėl tu slepiesi už tvorų ir aukštų mūrų, kodėl tavo širdis tokia nerangi. Ne už tvorų turi slėpti, o būti skaistus nuo šio pasaulio TUO KAS ESI. Esi gydytojas? Toks ir būk, lik tikras Dievo tarnas, pašvęstas JAM. Esi statybininkas? Toks ir būk, pašvęstas JAM, skaistus nuo šio pasaulio. Taigi matome, kad Romos katalikų bažnyčios pašvestas gyvenimas iškreipia Evangeliją ir Rašto tiesą, nes iškelia aukščiau vienus, nei kiti, tuo lyg ir užmigdydamas kitus krikščionis - lyg jie neturėtų gyventi taip kaip gyvena jie, vienuoliai, pasislėpę už tų sienų, fariziejai bijantys susitepti su mumis - nešvariais. Kokios nerangios jūsų širdys Jėzus sako!! Ne išorėje, o viduje yra pašvęstumas, ne už sienų, o gyvenant pasaulyje, bet nebūnant su juo (nedalyvaujant pasaulio nedorybėje) yra pašvęstumas, ne už sienų reikia rūpintis našlaičiais ir ligoniais, o tą turi daryti kiekvienas krikščionis. Tik jūs panorėjote prieš 1600 metų pabėgti, vedami anachoretų, vedami Antano (vieno iš vienuolijų pradininko), vedami cistersų ir kartūzų, vedami Prancičkaus ir kitų, panorėjote pabėgti, idant liktumėte švarūs,i dant "radikaliai" sektumėtė Kristų slėpdamiesi nuo kitų (nors paskutiniu metu kai kurios vienolijos jau įsileidžia ir "nepašvestuosius" į savo "neturto rūmus" ir slėptuves....bet koks yra vidus jų?? Taip pat ir su Bažnyčios (Kristaus tikrosios dvasinės Bažnyčios) nariais, juk Viešpats pats paskyrė Bažnyčioje vienus apaštalais, antra pranašais, trečia mokytojais, po to stebuklai, išgydymai, vadovavimas, kalbos, visokia pagalba - I kor 12 sk, 28 - 30 eil; Taigi, tai puikiai parodo, o ir Bažnyčios istorija mums atskleidžia, kad pradžioje buvo taip, kad tarnystės Dievui buvo pagal charizmas ir esamą poreikį, o ne taip kaip dabar yra. BRANGIEJI - raginu jus grįžti į biblinius laikus, atsiverskite, nes kitu atveju, jūs neleidžiate veikti Šv. Dvasiai, jei nesate pirmuosiuose apaštalų laikuose. Tokia kunigystė (kaip Dievo žodžio tarnavimas), kokia yra šiandien yra visiškas Šv. Dvasios blokavimas. Tai hierarchinis institutas, paremtas klusnumu ŽMOGUI, bet ne Dievo vedimui (ŠV.DVASIAI). Hierarchinis institutas (vienuolynuose vyresnioji) niekada negali deramai leisti veikti ŠV. DVASIAI, nes dažnai aukštesnis valdžią turintis hierarchas ar vienuolijose motinėlė nesuprasdamas/a kito žemesniojo šaukimo draudžia ar neleidžia - gesina Dvasią. Tuo labiau, kad esi priverstas tada paklusti jau ne DIEVUI, o ŽMOGUI, o juk PETRAS apaštalas yra pasakęs (ADP, kai buvo nuplaktas) : "spręskite patys kam labiau dera paklusti - ar jums (žmonėms) ar Dievui".

4.3 O gal sakysite: "Tai pala pala. Gi yra kontempliatyvūs vienuolynai. Juk kažkas turi nuolat melstis už mus". Brangieji, NEapsigaukite tokiu melu. Dievo žodis Biblija sako labai aiškiai: Kol 4, 2 "Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami; melskitės taip pat ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus paslaptį". Hm, bent aš skaitau juodu ant balto: NUOLAT MELSKITĖS. Atleiskite už kvailumą, kad nedarau išvedžiojimo, nesu išmokytas demagogijos, o suprantu tai tiesiogiai ir raginimą KIEKVIENAM krikščioniui. Būtent, kiekvienam. Turime nuolat ir nuolat melstis. Ta nuolatinė malda gali būti: žodžiais arba Dievo žodžio apmastymas ir vidinė malda mastant. Taigi, matome, kad nuolat melstis ir apmastyti Dievo žodį yra pavesta kiekvienam Kristaus mokiniui, kiekvienam pašvestajam, o pašvestieji yra VISI. Absoliučiai visi, kurie tiki Jėzų Kristų ir laiko Jį Viešpačiu.

4.4 Taigi, kaip jau aptarėme tikrasis pašvestasis gyvenimas yra Gyvenimas su Kristumi. Juk ir Kristus sako: "Esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas". Esu Kristuje, pasieliku Jame - turiu Gyvenimą. Ne išoriniai rūbai yra pasišventimas ir pašvęstasis gyvenimas, ne išorinė askezė (pvz. kartūzai ar cistersai geriausias pavyzdys) yra tikroji askezė, ne būtent pinigų ir turto atsisakymas, ne abitas ar sutana yra radikalus Kristaus sekimas, ne atsiskyrimas į miškus ar dykumas ar už didelių sienų ar nuo visuomenės yra radikalus Kristaus sekimas. RADIKALUS KRISTAUS SEKIMAS YRA: "Garbinimas tiesoje ir dvasioje, tyras ir nesuteptas maldingumas, o svarbiausia VIDINIS ŠIRDIES APIPJAUSTYMAS, apsisprendimas prikausyti vien tik Kristui, pasitikėjimas VIEN TIK JUO, TIK JUO, vieninteliu tarpininku ir vieninteliu Užtarėju. Ne išorė mus daro radikaliais Kristaus sekėjais, o vidus. Ir Kristus nereikalauja iš mūsų atsiskyrėliškumo išorinio (pvz. pabėgti už sienų į vienuolyną), o vidinio atsiskyrimo, vidinės askezės nuo pasaulio nuodėmės. Juk ir Raštas sako: I KOR, 7 sk, 20 eil "Kiekvienas tepasilieka toks, koks buvo pašauktas". Ir tai mums parodo, kad, jei buvai pašauktas virėjas juo ir būk, buvai mokytojas? Juo ir būk. Buvai pašauktas studentas? Būk tuo ką mokaisi, nebent Viešpats tave pašauks būti savo Bažnyčios tarnu pilnai. Buvai pašauktas statybininkas būdamas? Juo ir lik. Štai koks tikrasis pašaukimas.

4.5 CELIBATAS. Žinau, kaip kai kurie myli celibatą. IR laimė jums. Celibatas nuostabus dalykas. Celibatą idealiai aptaria I laiškas korintiečiams 7 skyrius. Labai rekomenduoju atidžiai jį panagrinėti visa ir pamatysite kaip toli nukrypus nuo biblinio celibato yra Romos bažnyčia. Jei sakysite apie tai, kad pašvestieji turi laikytis skaistumo, tai vėlgi, labai iškreiptas mastymas, nes pažiūrėkit I laišką timotiejui 3 sk, kur rašo, kad : vyskupas turi/gali būti vienos žmonos vyras. Taigi ir apaštalai turėjo žmonas ir buvo pasišventę pilnutinai, turėdami vaikų ir dirbdami rankų darbą ir dar spėdami Dievui tarnauti. Celibatas toks, koks yra šiandien gimė iš godulystės, kuri yra visų blogybių šaknis I tim, 6 sk, 10 eil "visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie jų geisdami nuklydo nuo tikėjimo ir drasko save aibe skausmų". Taip nutiko ir VI - VII amžiuose, kai Romos vyskupas iš godumo apimtas nusavino turtą vyskupų ir jų paveldėtojų, neleisdavo paveldėti ir pan. Taip pat ir dabar pretekstas nepanaikinti celibato yra tie patys godumo ir baimės prarasti didžiuosius Romos turtus. O TIKRASIS celibatas arba susilaikymas nuo lytinių santykių ir šeimos yra laisvas apsisprendimas. Tai laisvos valios aktas, o ir Dievo žodis sako I kor 7 sk 7 eil, kad tai Dievo dovana. Todėl būna, kad Dievo tarnas gauna Šv. Dvasios dovaną būti mokytoju ar pamokslininku - vyskupu, bet taip pat ir neturi dovanos būti be šeimos, o būna, kad ir turi dovana būti be šeimos ir dovaną Dievo žodžio mokyti. Taigi matome, kad Roma iškraipė biblinį skaistumo (lytinio, be šeimos) suvokimą ir visišką atsidavimą Dievui ir dar žmones suklaidino iš savo meilės turtams ir pinigams.

4.6 Dar kitas dalykas būtų susijęs su visišku pasišventimu Bažnyčiai: pvz. pamokslininkai, mokytojai (Dievo žodžio), vyskupai ar t.t. Visa tai turi būti būti Dievo žodžio šviesoje, ką jau anksčiau esu parašęs. Net ir apaštalai dirbo rankų darbą, gyveno iš to ir šalia tarnavo Dievui Jam visiškai pasišventę, turėdami šeimas dauguma iš jų. RAGINU GRĮŽTI ROMĄ PRIE APAŠTALŲ LAIKŲ.

4.7 Kitas, jau paskutinis dalykas, kurį aptarsiu susijęs su Romos katalikų vienuolyste yra pasitikėjimas Kristumi. Būtent yra tai, kad vienuoliai ir kunigai, labiausiai nepasitiki Kristumi, nes jie daugiausiai, imant proporciją, praleidžia laiko garbindami ne Dievą, o Dievo tarnus. Taigi, jie labiausiai niekina Dievą ir praleidžia daugiausiai laiko žeisdami Jį ir nepasitikėdami Juo. KODĖL taip sakau? PERSKAITYKITE PAVYZDĮ iliustracija, tada užsimerkite ir pabandykite įsivaizduoti: Jūs esate dykumoje (kai dar nebuvote Kristaus pažinę ar nesate). Esate dykumoje, gyvenate ten, nuolatinėje sausroje, nepažindami Dievo. Vieną dieną Viešpats apsireiškia jums savo nuostabia malone ir jūs suprantate, kad Jėzus Kristus yra Viešpats - Gelbėtojas. Įtikite tuo visa širdimi, džiugaujate gavę Šv. Dvasią ir tapę Dievo vaiku. Va ir nuo šiol jau tai nebe dykuma, o nuolatinė trykštanti Šv. Dvasios versmė, gaivinanti sielą. TIK JIS IR JŪS. NIEKO DAUGIAU. Nei Marijos, nei šventųjų, nei Jono Pauliaus kraujo ampulėje, o TIK JIS IR JŪS. Ar galite taip pasitikėti JUO? Žinokite, kad kol nepasitikėsite JĖzumi Kristumi taip radikaliai, kad tik bus JIS ir JŪS tol nematysite Pažadėtosios Žemės - Dangaus Karalystės (aišku, nebent save apgaudinėdami pamaloninsite mintimi apie tai kas neegzistuoja, pvz. skaistyklą. Paskaitykite LUKO 16 sk 26 eil ir pamatysite patys, kad yra arba Amžinas Gyvenimas pas Dievą, arba pragaras). Taigi, matome, kad GERBTI, GARBINTI, PRAŠYTI UŽTARIMO (tik nesugalvokit istorijos klaidingos apie pilną virtuvės komplektą su šventaisiais), PASITIKĖTI, TIKĖTI reikia tik DIEVĄ TĖVĄ, SŪNŲ ir ŠV.DVASIĄ, kurie yra viena ir veikia kaip viena. Jei taip nepasitikėsite Kristumi dar kartą kartoju, neįeisite į Pažadėtą Žemę, kaip, kad Izraelis neįėjo su Moze - dėl netikėjimo.

Taigi, prašau manes nekeikti už tai, kad kviečiu radikaliai pasitikėti Kristumi tikrąja, bibline prasme ir vien tik Juo. O žinokite, kad Romos katalikų pašvęstasis gyvenimas yra labai toli nuo biblinio pašvęsto gyvenimo supratimo ir mokymo, negana to, kad tiek daug stabmeldystės tame yra - žmogaus rankų kūrinių gerbimas ir garbinimas. Deja, Raštas sako, kad joks stabmeldys neįeis į Dangaus Karalystę.

Raginu, ATSIVERSK dar šiandien, palik savo nedorus kelius ir gręžkis prie GYVOJO DIEVO ir Viešpačio Kristaus Gelbėtojo visa širdimi, visa siela ir visu protu.
Apr 3, 17 - 18 "Tu gi sakai, "Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia", - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo akims pasitepti, kad praregėtum".
Apr 3, 19 - 20 "Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; būk tad uolus ir atsiversk. Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi"
Apr 2, 16 "Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais/tavimi savo burnos kalaviju.
Apr 18, 4 "Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: "Išeikite iš jos mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų" (rekomenduoju visą 18 sk perskaityti, idant aiškesnis kontekstas būtų).
Hbr 10, 31 "Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas".
Amen.