Revoliucija - sutrupinta piramidė

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi tikintieji. Ramybė jums ir džiaugsmas. Netikinčiuosius taipogi raginu pažvelgit į šias iliustracijas.

1. Hinduizmas



2. Senovės Egipto civilizacija



3. Senovės inkų imperija



4. Masonų ložių piramidė



5. Senovės Judėjai (Iki Saliamono šventyklos sugriovimo 70 m. po. Kr);



6. Romos katalikų bažnyčia. Taip pat stačiatikių bažnyčia bei kitos įvairios katalikų (kaip armėnų ir kt.) bažnyčios ,religinės sistemos, su jų hierarchija.



7. Naujojo Testamento Dievo Jėzaus Kristaus įsikūnijimas, ir tikėjimas Juo :



Tai yra dalis, kuri pateikta iš senovės religijos sistemų, kurių pagrindą sudarė hierarchija - piramidinė sistema, kurioje išrinktieji asmenys tarpininkauja tarp Dievo ir žmogaus. Masoniškasis modelis neįvardina saves kaip religija, bet daug padeda suprasti apie žodžio "profanas" reikšmę - žmogus už šventyklos ribų. Taigi, senovėje, o ir dabar daugumoje yra profanai, nes nėra šventykloje ir negali užsiimti įpatingu verslu - religija. Atleisti nuo mokesčių, gaudami geriausią peno dalį augina savo taukuotas širdis.

Jėzus Kristus atėjo ir padarė revoliuciją - panaikino, bet kokį žmogaus tarpininkavimą tarp Dievo ir likusios visuomenės dalies. Per JĖzų Kristų kiekvienas asmuo, remiantis Naujuoju Testamenu, gali tiesiogiai bendrauti su Dievu - gauna Šv. DVasią ir kadangi Šv. Dvasia yra Dievas, todėl žmoguje gyvena Dievas - Jėzus Kristus. Todėl žmogus pats tiesiogiai per Šv. Dvasią bendrauja su Jėzumi Kristumi, kuris mus užtaria prieš Dievą dėl mūsų nusižengimų, todėl nebereikia kunigų išpažintims, Viešpaties vakarienei (Romoje - duonos ir kūno virtimas tikru Kristumi) ir kitiems Viešpaties įsakymams vykdyti - Krikštas, Viešpaties vakarienė (Romoje tam tikri sakramentai). Taigi, taip moko Naujasis Testamentas.

Visos kitos religinės sistemos yra sukurtos žmonių pelnui ir žmonių išnaudojimui siekti ir jokio biblinio pagrindo neturi.
Todėl raginu kiekvieną apmastyti savo kelią, o tuos, kurie vadina save krikščionimis apmastyti ar esate religingas ir vykdote savo religinės intitucijos nuostatas ir teologiją ar esate Kristaus, laisvas, niekam nepriklausote, jokiai sistemai, o tik Jam.

Amen.

Apie baimę ir "Dievą keršytoją"

Būkite pasveikinti broliai ir seserys Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu. Netikinčiuosius, dvejojančius bei abejojantiems tiesiog siūlau kartu leistis į apmastymus.
Jau seniai širdyje kirbėjo viena mintis. Dvasia nuolat klibino primindama, o protas tiesiog revoliucingai priešinosi tam, kas žmonėse vadinama BAIMĖ. Šį kartą noriu pakalbėti apie baimę.
Nuo seno, kiekvienos tradicijos bažnyčiose (tiek Romos katalikų, tiek evengeliškose, tiek daugumoje kitų) yra žalojamas žmogus vienu atžvilgiu. Tiksliau ne kiek žalojamas, o sėjamas tikėjimas paremtas baime. Baime pragaro, amžinų liepsnų, karšto katilo ir t.t Šiuolaikinio išsilavinimo ir proto žmogui tai atrodo absurdiška ir su Dievo įvaizdžiu visiškai nesiderina, bet dar visai neseniai bažnyčiose aidėdavo pamokslai, kurių trečdalis turinio sudarydavo gasdinimai pragaro liepsnomis. Galiu pasakyti viena, kad toks tamsuoliškas Hado - Pragaro supratimas tinka tik viduramžiams. Nors kur čia viduramžiai...dar tą tenka girdėti ir šiomis dienomis! Aną sekmadienį girdėjau, per krikščionių šventę, Kristaus gimimą!


1)Noriu paraginti visus krikščionis išsilaisvinti iš baimės, kuri jus slegia. Viešpats Dievas nėra baimės Dievas, o meilės. Biblija sako: "Ten kur yra baimė, ten nėra meilės, nes meilė išveja baimę".

2) Raginu jus liautis mastyti apie Dievą kaip apie verslininką baudėją, kuris atlyginą geru už gerą poelgį, blogu už blogą. Dievas nėra verslininkas ar koks pinigų keitėjas. Jis ne žmogus, kad taip elgtūsi. Kaip ribotai žmogaus mastymas sutalpina Dievą į savo pasaulį! Dievas nesiremia santykiai - "aš tau, tu man arba "akis už akį"".

3) Raginu liautis ir prabilti savo pamokslininkams apie žalą, kurią jie daro savo pamokslais, nuolatos kalbėdami apie Dievą verslininką, apie amžinas sieros kančias verdančiame ugnies ežere. Toks pažodinis Rašto supratimas yra absoliutus jo nesupratimas! Gi ar ne apie dvasinę būseną kalbama tai?

4) Raginu susimastyti koks jūsų tikėjimas? Ar jūs tikite Jėzumi Kristumi, einate į bažnyčią - savo bendruomenę, nes bijote amžino pragaro, ar einate, nes MYLITE JĖZŲ KRISTŲ? Jei tai darote iš baimės, tai veltui statote savo tikėjimą ant baimės pamatų! Baimę ir "Dievo verslininko" įvaizdį mūsų mintyse kuria blogis (velnias), bei netinkamas ir fundamentalus (pažodinis) Dievo Žodžio interpretavimas.

5) Pati baimės esmė yra ta, kad su baime žmogus niekada netaps laisvas. Tik išsilaisvines žmogus iš baimės, iš prietarų, pradėjęs šviesiai mastyti taps laisvas...

Amen.

Viešpats gimė - Aušrinė žvaigždė patekėjo...

Sveikinu visus Viešpaties Kristaus gimimo dienos proga. Būkite pilni vidinės ramybės, džiugesio ir palaimos bei artimos draugystės su Juo. Gerų ir jaukių švenčių :)

Apie egozrcizmą ir piktasias dvasias

Ramybė jums ir malonė broliai ir seserys bei apsauga Viešpaties Kristus Jėzaus vardu. Būkite palaiminti Jo vardu.
Netikintiems taip pat linkiu ramybės, gal ką atrasit kas jums pasirodys įdomu perskaityt.

Jau kuris laikas vis jaučiu Dvasios paraginimą apmastymams apie egzorcizmą, kuris yra praktikuojamas pasaulyje. Daug žmonių, visame pasaulyje patiria įvairių baimių, viduje neranda ramybės. Kartais taip yra iš baimės, kartais dėl kitų priežaščių. Daug kas bijo. Bijo būti apsėsti...net ir tikintieji, kurie sąkosį pažįstą Kristų bijo būti apsėsti - tenka man girdėti tokių dalykų. O dar neseniai visai Lietuvoje lankėsi žymus prancūzas, demonoligijos mokslų daktaras, Romos vikaro įgaliotas ir pasakojo žmonėms apie apsėdimus velnius, rinko pilnas VDU (Vytauto Didžiojo universiteto) sales, taip pat kitų Lietuvos miestų sales.

Man labai liūdna matyti kaip žmonės leidžiasi lengvai įtikinami įvairių dalykų. Argi brangieji esame lengvatikiai? Juk pažiūrėkime ką turime! Turime amžiną ir nemirtinga Dievo Žodį - Bibliją, kurioje pats Dievas per įvairius žmones mums prašes, kad mokėtume atskirti tiesą nuo melo. Pabandykime šiandien pažiūrėti kelis svarbiausius esminius dalykus apie egzorcizmą, demoniškus velnio apsėdimus, vidines baimes būti apsėstam, kas yra apsėdimas apskritai ir ką Dievas per Bibliją mums sako apie tai:


1) Jokia piktoji dvasia negali apsėsti tikinčiojo, nes mus saugo pats Dievas - Šventoji Dvasia esanti mumyse! I Pt 5 sk 8 - 9 eil "būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti. PAsipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje". Taigi, nors velnias slankioja aplink ir tyko mus praryti, kad sunaikintų, bet mes turime jam galią ir velnias NEGALI mūsų paliesti. štai ką sako Dievas: Šventoji Dvasia yra Dievo antspaudas mumyse: "Jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį - jūsų išgelbėjimo Evangeliją - ir įtikėję Juo, esate užanspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui", Ef 1,13-14.. PAts Dievas - Šv. Dvasia gyvena tikinčiuosiuose, esame UŽANSPAUDUOTI ir dėl to velnias mums neturi galios ir mūsų apsėsti negali. Žmogus, kuris tiki Kristų ir yra su Juo bei turi JO Dvasią NEGALI BŪTI APSĖSTAS, TAI NEĮMANOMA!

2) Žmogus gali būti sugundytas velnio ir nusidėti arba atitolti nuo Viešpaties iš vis. Tuo atveju Šv. Dvasia iš žmogaus nepasitraukia niekur ir Dievas Jos atgal nepasiima, ko pasekoje žmogus nėra apsėstas, bet tam tikra prasme atitolęs nuo Dievo jis vykdo jau ne Dievo darbus. I Kor 5 sk 5 eil sako: Atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties JĖzaus dieną". Kontekstas šio skyriaus kalba apie žmogų, kuris SISTEMINGAI, diena iš dienos, nuolat gyvena su nuodėme, to skyriaus atveju - paleistuvystėje. Toks asmuo, kaip parašyta netampa apsėstas ar praradęs Dvasią, bet kūnu tarnauja jau ne Dievui, o velniui, bet Dvasios niekas negali išplėti iš žmogaus (juk Biblija sako: nei kunigaikštystės, nei dar kas neišplės mus iš Jo rankų). Esame amžiais jo.

3) Romos katalikų bažnyčia, bei stačiatikių bažnyčia turi tam tikrus ritualus, kurie skirti velnio - piktųjų dvasių išvarymui iš asmens. Aš jums drasiai, kurie tiki Kristaus vardą pareiškiu - netikėkite tuo ir nesileiskite apgaunami! Kodėl taip sakau?
1) Sakau, nes Roma teigia, jog piktasias dvasias išvaryti gali tik vyskupo paskirtas egzorcistas ir tik jis turi galią.
2) Taip pat, kad įvairių šventenybių pagalba, kaip pvz. - kryžius, švestas vanduo ir kitokia atributika naudojama ritualo metu,
3) taip pat SVARBIAUSIA: "KAD TIK KUNIGAS SU SPECIALIU VYSKUPO PAVEDIMU TURI TAM GALIĄ" - TAIP MOKO ROMOS bažnyčia.
4) Taip pat, kad ROmos bažnyčia piktasias dvasias - velnią bando išvaryti įvairių šventųjų bei Kristaus mamos Marijos pagalba, pvz. naudojant formulę net - Šv.Marija apsaugok šį žmogų ir pan.

Taigi brangieji, šitie keturi pagrindiniai dalykai neturi absoliučiai jokio pagrindo Dievo Žodyje - Biblijoje, tai yra GRYNAI IŠSKIRTINAI ROMOS bažnyčios susigalvotas dalykas, taisyklės. Jie sukūrė šias taisykles. Nei Kristus, nei apaštalai tokių dalykų nemoko. Pažiūrėkim ką sako JĖzus Kristus ir apaštalai apie dvasias, jų išvarymą, dvasių atpažinimą, apsėdimą ir kokie asmenys gali išvarinėti dvasias:

1) Kiekvienas tikintysis, kuris turi ŠV. Dvasią gali ir turi jėgą Kristaus Jėzaus vardu išvaryti velnią iš, bet kurio žmogaus, bet kurio apsėsto. Reikia tik tikėti, nes be tikėjimo nieko nėra įmanoma. Tvirto tikėjimo ir Jo vardu nieko nebijoti ir dvasios jums paklus. Biblija sako: LK10, 17 ir 20 " Septyniasdešimt (mokinių) sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: "Viešpatie, mums paklūsta net demonai DĖL TAVO VARDO" ir 20 eilutė: "Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje". Taigi, Jėzaus Kristaus vardu liepiu tau: eik šalin šėtone!

2) Kodėl piktųjų dvasių - velnio išvarymas iš žmogaus gali būti neveiksmingas? O gi pažiūrėkim: Apaštalų darbuose yra tokia istorija: "„kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgindavo piktųjų dvasių apsėstiesiems prišaukti Jėzaus vardą, sakydami: „Aš jus saikdinu per Jėzų, kurį skelbia Paulius". Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs. Bet piktoji dvasia jiems atšovė: „Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O jūs kas būsite?" Ir žmogus, turįs nelabąją dvasią, užpuolė juos, apgalėjo vienus bei kitus ir taip nutąsė, jog jie nuogi ir sužaloti turėjo bėgti iš anų namų. Tatai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus pagavo baimė, o Jėzaus vardas buvo išaukštintas". Romos bažnyčia naudojasi šita eilute dėl žmonių neišmanymo ir teigia, kad taip gali ir jums nutikti, kurie esate Kristaus! Bet atkreipkite dėmesį į šio sakinio žodžius, kur žydų egzorcistai sako, kad jie liepia velniui išeiti Jėzaus vardu, Kurį skelbia PAulius. Pažiūrėkim skvarbiu protu, gi tuo aiškiai parodyta, kad jie netikėjo patys Kristumi Jėzumi, o tik norėjo pasipelnyti iš to, todėl ir neturėjo galios piktosioms dvasioms. BE TIKĖJIMO KRISTUMI - ASMENINIO RYŠIO SU JUO neįmanoma nieko. Jėzus sako mums evangelijoje: "be manes jūs negali nieko neveikti". Taigi, nesileiskime klaidinami ROmos mokytojų, kurie jus klaidina ir laiko "velnių išvarymo monopolį" savo rankose ir apgaudinėja neišmanėlius. NEBŪKITE JŪS NEIŠMANĖLIAIS!

3) LABAI LABAI svarbu suprasti, kad šių, o ir anų dienų epochoje ir dabar žiūrint į Raštą ir suprantant JĮ reikia žiūrėti alegorijos. Būtent, kad jūs galite surasti daug netikrų stebukladarių ir šarlatanų, kurie išvarinėja velnius dėl pinigų ar nežinia kokius cirkus darymami. Būkite budrūs, Biblija mums sako: "ištirkite dvasią, ne kiekviena dvasia tikėkite. Nes kiekviena dvasia, kuri neigia Jėzų Kristų yra iš antikristo". Tik JĖZAUS KRISTAUS VARDU ĮMANOMA išvaryti velnią!

Taigi, kad Jėzaus pasakymas - "PRIKELKITE MIRUSIUS, ATVERKITE AKIS AKLIEMS, AUSIS KURTIEMS, GYDYKITE LIGONIUS, APVALYKITE RAUPSUOTUOSIUS, GYDYKITE LIGONIUS". Ką tai reiškia mums? O gi, kad ir šiandien mes tai darome, šiandien mes tai darome, kiekvienas, kuris tiki Kristaus vardą, yra Jame, Evangelijos žinia turi tą galią. Kas gi tiek mirusieji, jei ne tie, kurie dar nepažįsta Kristaus ir yra mirę nuodėmėse? KAs tie akli, jei ne tie, kurie nepažįsta Kristaus ir nemato Jo? Kas tie kurti, jei ne tie, kurie negirdi jūsų skelbimo? Kas gi tie, kurie serga, nes nepažįsta Viešpaties ir dvasioje serga dėl to? KAs raupsuotieji, jei ne tie nuodėmingi, kurie dar nėra apvalyti Jėzaus Kristaus krauju per tikėjimą? Kas gi tie ligoniai, jei ne visi aukščiau išvardinti mirę ir negaluojantys?

OGI SAKAU JUMS, mes turime galia prikelti mirusius ir išvaryti demonus ir ta jėga slypi Evangelijos žinioje. Tariu tau: Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi, Jo Auka ant kryžiaus ir tapsi baltas kaip sniegas, praregėsi, bei visi apsėdimai dings, tapsi Jo vaiku :). Sakau jums, juk ir Biblija sako, kad kievienas, kuris nėra JO bei yra klaidžiamokslių, kurie neturi pagrindo Biblijoje suvedžiotas jau automatiškai tarnauja velniui ar yra jo apakintas, jo žabanguose ir yra apsėstas tam tikra prasme. Taigi, susimastykime! :)

PAskutinis dalykas yra tas, kad žmogus turi garbinti vieną vienintelį Dievą, GYVą, Dvasią, ir šalintis nuodėmės. O, jei jus viduje degina karštis krūtinėje tarsi, kažkokia keista ugnis tarsi, tai žinokite, kad tai išbandymas, nemanykite, kad tai iš blogo, nes tai jums išbandyti. Taip rašo mums Dievas per PAulių. Garbinti reik vienintelį Dievą, negarbinkite Jo tarnų - šventųjų, Marijos, angelų, nes ne jie jums padės. Jei taip darote vis dar esate velnio žabanguose ir jis jums akis užvėręs. Atsimerkite ir suklupkite prieš vienintelį Dievą. Taip pat jokie šventinti vandenys, kryželiai, relikvijos ar specialios maldos formulės - ritualai jūsų neišgelbės ir iš jūsų velnio neišvarys. Tai grynai pagoniški dalykai, tai neturi nieko bendra su tuo ką jau anksčiau jums kalbėjau iš Biblijos, kai ateinama ir tariama: Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau eik šalin šėtone!, ir piktasis traukiasi išsigandęs Jo vardo. Jei pasikliaujate visais tai dalykais - kryželiais, vandenim švestu, relikvijomis ir t.t.t, tai taip tik apgaudinėjate save. Traukitės nuo nuodėmės, atgailaukite ir palikite nuodėmę ir velnias jums neturės jokios įtakos. IR atminkite, kurie esate Kristaus ir turite Šv. Dvasią nebijokite būti apsėsti, nes Dievas to neleis!

Tai tiek šiam kartui, labai trumpai, be galo plati tema ir neįmanoma visko aprėpti vienu kartu. Labai viliuosi, kad tie, kurie bijote, nustosite bijoti būti apsėsti ir pasitikėsite Dievu - Šv. DVasia, kuria esatę užanspauduoti ir, kuri liudija jums, kad esate Jo (Romos bei stačiatikių bažnyčios hierarchai trokšta jūsų tamsumo (nežinojimo) ir baimės, taip jie gali jus valdyti dėl savo pelno), kurie tiki pagoniškais ritualais suprasite, kad reikia gyvo tikėjimo, kurie tiki gyvu Kristumi ir toliau stovės tikėjime ir sustiprės tikėjime.
Ramybės jums broliai ir seserys Kristaus vardu. Amen.

Apie tamsą, fanatizmą ir "davatkas"

Būkite palaiminti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu. Jūs, kurie tikite Jį jau esate esate palaiminti visais dvasiniais palaiminimais (Ef 1 sk), o kurie netikite tiesiog siūlau užmesti akį, gal atrasite sau ką naudingo...

Taigi, pagalvokime šį kartą apie tamsą ir tai, kas liaudyje vadinama "davatka" arba davatkišku elgesiu. Kai žmonės sako: "štai kokia davatka" arba "jis tikras davatka" - kas gi tai? Įdomu, kad šis žodis gali būti taikomas tiek vyriškai, tiek moteriškai giminei. Kai kurių teologų požiūriu, kurie žiūri šio žodžio etimologinę kilmę, davatka turi teigiamą pusę ir yra kaip pamaldaus žmogaus apibūdinimas, bet kaip yra žmonių akyse? Kaip yra Jėzaus Kristaus - Dievo akyse? Kaip atpažinti davatką savyje? Galima pasakyti tik viena, kad tamsa veda į fanatizmą, o fanatizmas į davatkiškumą, bet visi trys dalykai yra glaudžiai susiję ir vienas be kito negali.

Pažiūrėkim kelis svarbiausius bruožus "davatkos" ir fanatizmo:

1) Davatka yra tamsos žmogus, kuris pasižymi išoriniu pamaldumu dėl žmonių akių, nors yra miręs viduje dvasiškai, bet to nesuvokia. Jėzus Kristus sako fariziejams: "jūs pabaltinti karstai. Esate gražūs iš išorės, bet viduje pilni nedorybės". Ar mūsų dienomis yra tokių, kurie atspindi anų laikų fariziejus? O kaip su manim...pažiūrėkim sau į širdį.

2) Davatka išimtinai būna nusiteikusi fanatiškai ir joje pilna tamsos. Būtent šis reiškinys pasireiškia Dievo Žodžio - Biblijos niekinime. Tai pat fanatizmas pasireiškia, bet kokio pataisymo nepriėmime. Tiesiog davatka aklai eina "į mirtį už savo aklumą, kuriuo įtikėjus". Dažnai labai (atkreipkite dėmesį) Biblijos niekinimas nebūna sąmoningas. Tiesiog toks asmuo yra pilnas prietarų, įvairiausių dogmų, baimių ir t.t, kurios absoliučiai neparemtos Šv. Raštu ar neturi pagrindo jame. Davatkos asmeniui nėra svarbu, kad Šv. Raštas sako kitaip, nes savo patirtį davatkos asmuo stato aukščiau Dievo Žodžio. Tai labai pavojingas laukas, nes asmeninė patirtis iškeliama aukščiau Dievo meilės ir Jo nurodymų bei Jo Išminties. Taigi, kaip sakė Levas Tolstojus ("didysis stačiatikių bažnyčios ekstremistas"): “Aš įsitikinau, kad mokymas (rusų provoslavų) bažnyčios yra teoretiškai pavojingas ir klastingas melas, praktiškai surinkimas pačių grubiausių prietarų ir burtų, visiškai paslepiančių viso krikščioniško mokymo prasmę”. Tą patį galiu pasakyti ir apie Romos sostą, nes savo teologija Roma ir stačiatikių bažnyčia turi labai daug bendro. Taigi, Davatkai nerūpi Dievo Žodis, jos patirtis jai yra "dievo žodis".


3) Davatka paprastai būna labai kategoriška, pikta, pagiežinga, bet kokiam kitam požiūriui. Tai dar galima prilyginti fanatizmui, nes nors ir pamokyta davatka žiūrėti šviesaus požiūrio ir parodyta Dievo Žodžiu ji paprastai perkreipia veidą pikta grimasa arba išjuokia tai ką sakai.


4) Davatkų yra visur. Taip pat ir netradicinėse evangelinėse bendruomenėse. Ypač mažesnėse, kai kuriose turinčiose net sektantiškų bruožų, bet dažniausiai kaip sakiau tai yra visuotinai pripažintos religijos pasekmė - elitizmas. Jėzus sakė fariziejams: "jūs vergai". O fariziejai atsakė: " mes niekada niekam nevergavome, esame Abraomo palikuonys". Taigi, mūsų laikais taipogi daugybė išdidžių besipuikuojančių fariziejų, kurie save laiko ne Abraomo, bet apaštalo Petro palikuonimis. Išdidžiai tvirtina: "mes PEtro įpėdiniai ir ant PEtro stovime uolos, priklausome PEtro bažnyčiai ir dėl to esame laisvi ir išgelbėti". IR būtent ši puikybė juos pražudys, kaip, kad pražudė fariziejus. Visuotinis aklumas.

Taigi, raginu nepasiduoti tamsumui, kuris yra kategoriškume ir t.t, fanatizmui ir netapti davatkomis "pabaltintais karstais". Tegul kiekvieno tikėjimas būna gilus ir asmeninis, tarp jo ir Dievo, o ne kitiems demonstruoti skirtas. Tegul jūsų patirtys, prietarai bei tėvų ir prosenelių tradicijos neužgožia Dievo Žodžio - Biblijos!! Kitu atveju esate mirę. Taip pat raginu būti pakančiais kitaip mastančiam ar nepriimančiam jūsų skelbimo, nes juk tiek daug įvairovės pasaulyje. Raginu išlikti blaiviems vyskupišku blaivumu! (laiškas Titui I sk 7 - 8 eil "Nes vyskupas, kaip Dievo ukvedys...........turi būti svetingas, trokštantis gero, BLAIVIAI MASTANTIS, teisingas, šventas, susivaldantis". Amen.

Marija

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi, kurie tiki Dievo Sunaus varda. Dievas uždėjo ant širdies apmastymą ir kurį laiką svarsčiau klausimą, kurį nuo 430 m. sprendžia ivairus tikintieji. Sakau nuo 430 m. todėl, kad tais metais įvyko Efezo visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kurio metu vyskupai su Aleksandrijos patriarchu Kirilu priešakyje įteisino ir priėmė dogmą apie Mariją - THEOTOKOS (vertimas- Dievo gimdytoja). Aišku, patriarchas Kirilas turėjo kitą oponentą, t.y Konstantinopolio patriarchą Nestorijų, kuris teigė, jog Marija yra tik žemiškojo Jezaus Kristaus motina, bet kartu atskyrė žmogišką ir dievišką prigimtį, už ką buvo sukritikuotas Kirilo ir jo pasekėjų bei ekskomunikuotas. Taigi, to pasekoje visuotinė krikščionių Bažnyčia gavo jau minėtą Theotokos dogmą.
Šiandien, siūlau pažvelgti į Mariją truputį kitoje šviesoje. Toje šviesoje, kurioje, tikiu, jog žvelgė apaštalai, daugelis Bažnyčios tėvų, reformatoriai bei nemažai krikščionių. Žinoma, pripažinsiu, jog "protestantui" yra pavojinga kalbėti apie Mariją, nes mažų mažiausiai gali likti nesuprastas brolių. Taigi, pažvelkime į Jėzaus mamą...
Marija - Šventasis Raštas sako, jog Dievas yra nuo amžių amžių - begalybės, Jis yra Alfa ir Omega, be pradžios ir pabaigos. To pasekoje ir Kristus yra nuo pradžių pradžios, nes yra Dievas, vienas iš Trejybės Asmenų. Nikėjos - kontantinopolio išpažinimas teigia, jog Kristus yra nesukurtas, o egzistavęs nuo pradžių, nes yra Dievas. Bet visgi, reikia pasakyti, kad Theotokos (Dievo gimdytoja) gali būti taikytinas iš dalies, nes juk suprantame, kad Kristus yra Dievas, bet ir žmogus. Juk mes, krikščionys tikime, kad Dievas įsikūnijo į žmogų ir tapo žmogumi per žmogų - Mariją, būtent jos įsčių pagalba. Taigi, Marija yra įsikūnijusio Dievo, Jėzaus Kristaus Žmoguje žmogiškosios prigimties davėja - indas - gimdyvė, o dieviškoji prigimtis - dievystė egzistuoja pati savaime ir negali būti kieno nors pagimdyta, nes yra amžina, Alfa ir Omega. Bet tai nepaneigia fakto, kad Mariją galima vadinti "Dievo motina", bet tik ne pažodine fundamentalia, tiesiogine prasme. Šis terminas turi būti suprantamas „dviejų prigimčių“ vienoje prigimtyje šviesoje, kartu nepamirštant, kad Jėzus Kristus yra įsikūnijęs Dievas. Skubu perspėti, neatskiriu Kristaus prigimčių kaip žmogiškosios ir dieviškosios, o teigiu vienalytį Kūną ir Dvasią, vieną prigimtį, bet tik sakau, jog žmogus gimdo žmogystę, o ne dievystę, kuri yra amžina.
Ir žinoma kad pati prigimtis nėra ir negali būti daloma apskritai. Bet Jėzaus prigimties vienybė kaip Dievo ir kaip Žmogaus yra "dviejų prigimčių" jau minėtame kontekste, kadangi Jėzus nebuvo sukurtas (t.y Jo dieviškumas, nes Jėzus Kristus yra pats Dievas (Jn 14,5), todėl gryno Dievo Marija nesukure, tai yra JĖzus nebuvo pradėtas Dievu iš vyro ir moters lyčių sąjungos, o įsikūnijo, todėl ji (Marija) yra Žmogaus Sūnaus kaip zmogaus mama, bet kartu ir Dievo netiesiogine prasme (kaip indas). To pasekoje yra teisinga Mariją vadinti Jėzaus Kristaus mama, bet ne Nestorijaus supratimo kontekste, t.y - neatskiriant dviejų prigimčių, o dvi prigimtis suprantant kaip vieną, bet ir kaip atskirus dalykus. Visgi, žiūrint mediciniškai, juk mes žinome, kad vyras ir moteris susijungia taip duodami gyvybę naujam vaisiui. Jų chromosomų sąjungos pagrindu susiformuoja pilnas žmogus, iš jų sukuriamas yra, o Jėzus gimė kitokiu pavidalu, įsikūnijo, o ne iš Juozapo gimė, todėl dar labiau yra nesukurtas kaip ir nesukurta jo dievystė. Jeigu Mariją vadinti Theothokos - Dievo gimdytoja tiesiogine prasme, tai reikštų, kad Dievas gime iš jos ir jos vyro Juozapo norų ir buvo sukurtas, ir ji pradėjo Dievą su savo vyru Juozapu. Ir, jeigu Mariją vadinti Theothokos, tai tada Jėzus neteisingai įvykdė įstatymo pilnatvę būdamas per visą gyvenimą tobulas, be nuodėmės, nes neturėjo žmogiškumo, t.y - žmogiškos prigimties, o buvo tik visu savimi Dievas. Bet dabar pats Rastas sako, kad Jis pilnai ivkyde istatymo pilnatve budamas be nuodemes. Kristus Jėzus juk pats prisėmė mūsų kentėjimus, žaizdas, kraują, kryžių - tai žmogiška, fizinės kančios ir kraujas.
Taigi, kaip matome Marija yra Dievo, tapusio - įsikūnijusio į žmogų (Mariją) mama, gimdytoja, bet ne tiesiogine, o simboline prasme - nėra dieviškos prigimties kūrėja, bet išnešiotoja viso Kristaus kaip Dievo Asmens, pagimdytoja;


Koks Marijos vaidmuo išganyme?
Dievo Žodis - Biblija sako, kad mes tik nenaudingi tarnai, Dievo tarnai, o Jis veikia per mus. Tai didelė laimė. Marijos "taip" apsireiškus arkangelui Gabrieliui yra reikšmingas, bet negalima atmesti fakto, kad Dievas galėjo kitą būdą pasirinkti ateiti į pasaulį, todėl Marijos TAIP svarbus tiek, kiek jos NE, jei toks būtų buvęs. Dievas gali ateiti, bet kokiu pavidalu - Jis visagalis. Marija parodė savo "taip" nuolankumą, ji ištarė: "Štai aš nuolanki Viešpaties tarnaitė, tebūna man kaip tu pasakei" (Luko evangelija) ir įvykdė Dievo valią. Už tai mes galime ją vadinti palaiminta, jausti tam tikrą dėkingumą, bet jos garbinti jokiu būdu. Ji yra Viešpaties tarnaitė, indas. Kitu atveju mes galėtume garbinti kiekvieną, pvz. Joną Krikštytoją, kurį Jėzus vadino didžiausiu gimusiu iš moters įsčių, ar apaštalą PEtrą, ar PAuliu, ar vienas kitą, jei tik tarnaujam Dievui. Žmogus žmogaus negali garbinti (kiti šį žodį keičia į "gerbti"). Vieną Dievą reikia garbinti (Apreiškimas Jonui 21 sk). Vienas Dievas garbintinas, visame kame ir viskuo. Amen.

Krikščionių ekstremizmas arba religijos dvasia Utoeya saloje

Būkite pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu visi tikintieji Dievo Sūnaus Vardą. Ramybės ir Jo malonė jums.
Rašau šį apmastymą, nes negalėjau nesureguoti į neseniai įvykusius įvykius, kurie taip sukrėtė mane, tikiu ir visą krikščionišką Bažnyčią pasaulyje. Tai, kas įvyko 2011 m. liepos 22 d. Norvegijoje sukrėtė mano vidų ir tikiu, kad jus taip pat, arba bent privertė susimastyti. Kuo labiau apie tai galvoju, tuo nesuprantamiau darosi paskutinių dienų įvykiai Norvegijoje. O gal tiktų karaliaus Saliamono žodžiai, kurie yra Dievo įkvėpti: "Nėra nieko naujo po saule?" Be abejonės, tai kas buvo vakar, pasak Jo, tas yra šiandien. Tik iškelsiu užduotį, kurią turime atlikti, tai - turėti tvirtą atsakymą sau ir pasauliui dėl pasatarųjų dienų įvykių Norvegijoje. . Visas pasaulis gedi, turbūt daugelio akys nukreiptos į krikščionių Bažnyčią - smerkimas, panieka, pasipiktinimas, liūdesys, kaltinimas. Visi šie žodžiai sutelpa į žmonių jausmus, kurie apima pagalvojus apie žudiko išpuolį ir daugiau kaip 90 žmonių, jaunuolių nusinešusias gyvybes. Dar neseniai kėliau sau klausimą matydamas musulmonų fundamentalistus savižudžius - apie ką jie masto, ką galvoja, koks jų motyvas? Klausiau saves ar galėtų krikščionys taip pasielgti, ar taip gali nutikti, mūsų dienominis, XXI amžiuje? Iš istorijos archyvo atminties iškildavo VI - V a. Romoje, kai parabolanai nevaržomai siautėjo prie patriarcho Kyrylo ir mėtydavo akmenimis "eretikus" nekrikščionis, taip pat vėliau buvę kryžiaus karai į Jeruzalę, baltų žemes. Reikia paminėti ir inkviziciją, žmonių deginimus ant laužo ir kt. Daug šių dalykų paliko juodą antspaudą krikščionių vardui, juodino juos istorijos bėgyje, o šiomis dienomis yra blogas liūdijimas dabartinei ir ateities kartais. Gaila, kad taip yra...
MT 18, 6 - 7 "O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūrų gelmėje. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina". Šie prasmingi Viešpaties Kristaus žodžiai taikliai smeigia į esmę apie kurią galima kalbėti Norvegijos įvykių situacijoje. Pirmiausia tai, jog gali būti, kad daugelis silpno tikėjimo brolių ir seserų visame pasaulyje bus pasipiktinę tokiu žudiko elgesiu ir išsižadės savo krikščionių tikėjimo, tuo pačių išsižadėdami Viešpaties Jėzaus Kristaus. O Kristaus sako: "vargas tam žmogui, per kurį ateina papiktinimas". Ir tikrai, daug tokių yra šioje žemėje, kurie save vadina "brolis - sesuo", bet tokie nėra, nes "jie ne iš šios avidės. Mano avys klauso Mano balso, jos seka Mane". Aš keliu klausimą - ar gali tikrai Viešpaties Kristaus tarnas taip pasielgti? Žmogus, kuris save vadina krikščioniu, bet taip nesielgia yra melagis ir veidmainis, toks nėra pažinęs Kristaus, paliestas Jo Šv.Dvasios. Toks žmogus yra religingas ir gyvena religijos dvasia, kuri yra iš velnio, bet ne Šv. Dvasia, kuri yra iš Dievo. Taip buvo visais amžiais, pradedant nuo pirmųjų krikščionių ekstremistų parabolanų, vėliau buvusių kryžiaus karų, inkvizicijos iki penktadienio dienos įvykių Norvegijoje. Tai velnio darbas ir tas žmogus nėra Dievo matęs, nes joks Dievą pažinęs žmogus negalėtų nuskriausti taip savo artimo, atimti iš jo gyvybę.
Todėl turime turėti tvirtą atsakymą sau, o ir tiems, kurie mums mes kaltinimą: "štai, žiūrėkite koks jūsų tikėjimas". Turime atsakyti, kad tokie nėra Dievo matę ir jie nėra mūsų broliai ir seserys ir mes neturime nieko bendro su jais. Taip pat turime suprasti kaip svarbu mūsų liūdijimas asmeninis kiekvieną dieną šiame nuodėmės pavergtame pasaulyje.
Todėl raginu ap.Pauliaus žodžiais: "būkite šventi, elkitės pagal pašaukimą! Tegul žmonės matydami jūsų gyvenimą mato Kristaus atspindį".

"Budėkite ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą". Melskimės už žuvusiųjų artimuosius, kad Dievas jiems teiktų stiprybės, taip pat už silpno tikėjimo brolius ir seseris, kad jie nepasipiktintų ir neatkristų, taip pat už tuos, kurie svarsto, stebi ir galvoja apie šiuos įvykius, kad tie įvykiai nebūtų paskata blogai galvoti apie Jėzaus Kristaus vardą jiems.

Ramybės ir Dievo vedimo jums visiems, amen,
Garbė mūsų Viešpačiui Kristui.